Po antibiotikų: vieni kliaunasi kefyru, vaistininkė rekomenduoja probiotikus

 (81)
Antibiotikų nukamuotą organizmą vaistininkai ragina atgaivinti vartojant gerąsias bakterijas – probiotikus. Pasak vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, šiandien retas žmogus nebūna girdėjęs apie probiotikus arba jų atsisako.
© A.Stackevič nuotr.

Kaunietei Akvilei šeimos gydytojas antibiotikus išrašo 1-3 kartus per metus. Dažniausiai jų prireikia gydant peršalimo sukeltas komplikacijas – sinusitą, bronchitą.

„Perkant antibiotikus, vaistininkai visada rekomenduoja įsigyti ir probiotikų. Visada jų atsisakau: jie suryja kalnus pinigų, juos reikia ilgai vartoti. Prieš 20 metų apie juos niekas nežinojo ir nevartojo. Vitoje probiotikų geriu kefyrą ir jogurtą su bifido bakterijomis“, – pasakojo Akvilė.

Pasak Akvilės, kad probiotikai nebūtini, kartą jai patvirtino ir vaistininkė. Tačiau farmacininkė perspėjo, kad probiotikų prireiks, jei pašlys virškinimas. Moteris džiaugiasi, kad iki šiol antibiotikai jai nepageidaujamų reiškinių nesukėlė.

Reikalingi ne tik probiotikai

Vaistininkė G. Krikščiūnienė laikosi pozicijos, kad po antibiotikų kurso reikia kliautis ne kefyru, o probiotikais ir imunitetą stiprinančiais preparatais.

„Antibiotikai labai nualina organizmą – jie naikina ne tik bakteriją, bet ir mane patį, tik aš esu per didelis, kad sunaikintų iki galo. Pavartojus antibiotikų, organizmą stiprinti reikia – pradedant nuo žarnyno gerųjų bakterijų, mat nuo mūsų virškinamojo trakto ir priklauso didžioji dalis imuniteto“, –aiškina G. Krikščiūnienė.

Pasak G. Krikščiūnienės, po antibiotikų kurso taip pat reikia vartoti polivitaminus, kraujagyslių sieneles stiprinančius preparatus – ežiuolę, vitaminą C. Vaistininkė aiškina, kad gerąsias bakterijas reikia vartoti mėnesį – mat per šį laiką nuo antibiotikų vartojimo gali išsivystyti žarnyno uždegimas. Imunitetą stiprinančius preparatus paprastai rekomenduojama vartoti 1-2 mėnesius.

Vaistininkė sutinka, kad organizmui padeda ir su vaisiais bei daržovėmis gaunami vitaminai. Tačiau, sako ji, šiuo metu šviežių daržovių ir vaisių nelabai kas turi, o tai, kas parduodama parduotuvėje, tėra ląsteliena ir užpildas skrandžiui su maža verte.

„Dabar ir provincijoje dirbant retai susiduriame su pacientais, kuriems reikia išaiškinti, kas tai yra gerosios bakterijos. Prieš penkerius metus po antibiotikų vartojimo reikėdavo pasakoti, ką jie daro ir ko reikia imtis jų pavartojus, kad nebūtų blogiau. Šiandien užtenka paklausti, ar turite ir ar reikia. Retas kuris atsisako probiotikų“, – išaugusį žmonių sąmoningumą stebi G. Krikščiūnienė.

Pasak jos, parduodami antibiotikus, vaistininkai visada turėtų rekomenduoti ir probiotikus. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad antibiotikų negalima vartoti be gydytojo recepto – jų reikia tik bakterinės infekcijos atveju – nei gripo, bei bendrojo peršalimo atveju antibiotikai neveikia ir gali tik pabloginti situaciją, nes silpnina imunitetą.

„Antibiotikus reikia gerti tik tada, jei temperatūra po trijų dienų vėl pradeda kilti. Nes pirmas tris dienas susirgimas būna virusinis, ir tik komplikavusis į bakterinį uždegimą reikalinga gydytojo intervencija ir antibiotikai“, – aiškino G. Krikščiūnienė.

G. Krikščiūnienė atkreipia dėmesį, kad vartojant bet kokį preparatą, rekomenduojama pasitarti su vaistininku, sužinoti jo vartojimo galimybes, trukmę ir naudą.

specialus projektas „Būkime sveiki“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją