Pirmykštis sportas kviečia grįžti į mišką

„Pirmykštis žmogus neturėjo nei avalynės, nei madingos sportinės aprangos, o vis tiek bėgo – siekdamas išgyventi, sumedžioti žvėrį. Bėgimą miške galime vadinti vienu pirmųjų sportu, kuriuo žmogus pradėjo užsiiminėti“, - juokauja asociacijos „Sportuok miške“ vadovas Gytis Šumskas.

Jis tikina kas kartą su gailesčiu nužvelgiantis žmones, kurie bėgioja šalia plento ir uosto mašinų išmetamąsias dujas ar monotoniškai suka ratus stadione. Norėdamas pakeisti jų įpročius G. Šumskas šiemet organizuoja pirmąjį Lietuvoje bėgimą miške. Prie iniciatyvos jau prisijungė 500 žmonių, kurie gegužės pirmąją prakaitą lies Bezdonių miško trasoje.

Mieste bėgioja dėl mados

„Mieste vyksta daug bėgimų ir jų skaičius vis auga. Tačiau daugelis jų dalyvių bėga tam, kad pasireklamuotų, pasirodytų, pasipuikuotų prieš draugus. Tuo tarpu bėgimas miške labiau orientuotas į tą žmogų, kuris nori pasigrožėti gamta, o ne savimi. Todėl ir kviečiame tuos žmones, kurie myli gamtą ir nėra akcentuoti į rezultatą“, - patikino G. Šumskas.

Jis pasakoja specialiai ieškojęs varžybų vietos, kuri būtų šalia traukinių stoties. Taip elgėsi tam, kad sumažintų atvažiuojančių automobilių skaičių ir paskatintų žmones atsigręžti į ekologiškesnius keliavimo būdus.

„Negaliu prieštarauti, kad žmonės bėgioja ir dėl mados. Pažiūrėkime į Vingio parką, ten nuolat pilna sportuojančių žmonių. Tačiau prie šios sporto šakos populiarumo prisideda ir tai, kad tam nereikia papildomos įrangos ar ilgo pasiruošimo. Be to, bėgioti gali kiekvienas ir tai nepriklauso nuo amžiaus ar fizinės organizmo būklės. Jei žmogus yra sveikas – bėgiojimu jis gali užsiimti bet kada. Aišku, jei žmogus niekada nesportavo, jam nereikia rinktis 10 kilometrų trasos, reikia pradėti treniruotis nuo trumpesnių atstumų“, - patikino G. Šumskas pridurdamas, kad bėgimą būtų galima pavadinti priimtiniausiu ir natūraliausiu sportu.

Trasa žavi istoriniu paveldu

Paklaustas apie išaugančią traumų tikimybę bėgiojant nelygia danga, G. Šumskas patikino, kad dėl to jaudintis nereikėtų.

„Rizika padidėja tada, kai žmogus bėga maksimaliu greičiu, todėl būtent to daryti ir nesiūlome. Be to, labai svarbu atlikti apšilimą. Suprantu, kad ne visi žmonės bėgioja miške ir dėl to, kad bijo pasiklysti, tačiau šiame bėgime bus specialūs skiriamieji ženklai, o ties posūkiais stovės teisėjai, kurie nukreips tinkama linkme. Nors rizikos galbūt ir daugiau, miške bėgti yra žymiai smagiau ir įdomiau. Oras yra grynas, gamta – nuostabaus grožio, gruntas – įvairesnis. Nors įveikti trasą fiziškai gal kiek sunkiau, tačiau tai tikrai suteikia daugiau teigiamų emocijų. Vaizdai nėra monotoniški, todėl žmogus psichologiškai jaučiasi geriau. Pasportavęs miške jis pailsi, o ne pavargsta“, - pasakojo G. Šumskas.

Jis tikina su džiaugsmu žvelgiantis ir į vietą, kurioje bėgikai varžysis, o mėgėjai – džiaugsis švente.

„Mes nesiekiame trasos rekordų ir neprašome, kad žmonės bėgtų ypatingai greitai. Norime, kad tai būtų įdomus laiko praleidimo būdas ir malonumą suteiktų aplinka. Tuo labiau, kad Bezdonių miškas mena skaudžius istorijos įvykius. Karo metais čia žuvo 25 tūkst. karo belaisvių ir 300 holokausto aukų. 10 ir 20 kilometrų bėgikų trasa tęsis Bistryčios traktu, kur kadaise slapstėsi ir Juozas Pilsudskis (Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas – DELFI). O Varžybų centras įsikurs šalia Bezdonių geležinkelio stoties, unikalioje Žalgirio mūšio 600 metų paminėjimo miško aikštelėje. Todėl tikrai kviečiame žmones ne tik pabėgioti, bet ir pasigrožėti vaizdais. Gaila, bet istoriją greitai pamirštame“, - apgailestavo G. Šumskas.