Šiandien moksleivių laisvalaikiu rūpinasi daugybė neformaliojo vaikų švietimo veiklų, už kurias būrelių lankytojams nereikia nieko mokėti. Prieš beveik metus šioms veikloms skirtas tikslinis valstybės finansavimas džiugina ne tik moksleivius – mokytojams tai reiškia ir atlyginimų pokyčius.
Skyrus finansavimą pasipylė nemokami būreliai
Astos Tildikienės vadovaujama pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė rūpinasi šaulių būreliais šešiose savivaldybėse, tačiau visoje Lietuvoje Šaulių sąjungos būrelių veikla vykdoma per 40 savivaldybių.
Rinktinės vadės teigimu, dalis neformaliojo vaikų švietimo veikloms skiriamo tikslinio valstybės finansavimo lėšų skiriama nuomojamo transporto išlaidoms padengti, kuomet rengiamos pažintinės išvykos ir žygiai su tam tikrais auklėjamojo mokymo etapais.
„Taip pat perkamos įvairios priemonės: uniformos, kurios jauniesiems šauliams yra labai svarbios, kompasai, kariniai matlankiai, žemėlapiai, kuprinės, maskavimas. Taip vaikas gauna mokomąją priemonę, kuria ne tik išmoksta naudotis pats, bet gali pamokyti ir kitus“, – tvirtina A. Tildikienė.
Anksčiau jaunuosius šaulius mokė už ačiū
Pasak rinktinės vadės, šios lėšos skiriamos ne tik įvairioms būrelyje reikalingoms priemonėms, bet ir mokytojų atlyginimams mokėti. Šį sprendimą bendrai priėmė Šaulių sąjunga, kadangi anksčiau, A. Tildikienės teigimu, būreliuose buvo dirbama už ačiū.
A. Tildikienė pabrėžia, jog ne mokyklose vykstančius būrelius vesdavę mokytojai anksčiau visiškai negaudavo už tai jokio atlygio. „Kai kuriose mokyklose iki šiandien išlikę geri darbuotojų santykiai, dėl kurių anksčiau mokytojai gaudavo vieną ar dvi akademines valandas kaip neformalaus vaikų švietimo būrelio laiko. Deja, taip buvo tik mokyklose vykusiuose būreliuose – nemaža dalis būrelių vykdavo šaulių namuose, štabeliuose. Šie būreliai niekada nebuvo apmokami“, – teigia A. Tildikienė.
Pasak jos, šiandien visos neformaliojo vaikų švietimo veikloms skiriamos tikslinio valstybės finansavimo lėšos naudojamos vaikų ugdymui, o dalis jų skiriama išmokėti mokytojams atlyginimus už darbą.
Susidomėjimas būreliu nenustoja augti
Jauniesiems šauliams skirtus būrelius kuruojanti A. Tildikienė pastebi, jog šaulių veikla susidomėjusių vaikų skaičius didėja, būrelio veikloje dalyvauti galinčių vaikų amžius – nuo 11 iki 18 metų, tačiau sulaukus pilnametystės veiklą galima sėkmingai tęsti kitur.
„Praėjusį sezoną Anykščiuose buvo 18 vaikų, o šiandien jų – 30. Visi, kurie tik turi noro, gali tęsti narystę Šaulių sąjungoje, kurioje atsiveria nauji horizontai: pilnamečiai eina į bazinį šaulio kursą, dalyvauja savanorių veikloje, eina į policiją, kariuomenę“, – vardina rinktinės vadė.
„Kiekvienas mokinys turi teisę vienai savo pasirinktai neformaliojo švietimo veiklai skirti neformaliojo švietimo tikslinio finansavimo lėšas, kitaip vadinamą krepšeliu. Vieną veiklą jis gali lankyti nemokamai arba, jei būrelio, studijos ar programos kaštai yra labai dideli, mokėti mažesnę sumą“, – aiškina direktoriaus pavaduotoja.
Pasak E. Budrytės-Vilbikės, pinigai gali būti skiriami mokytojų darbo užmokesčiui, priemonėms ir paslaugoms, skirtoms programos įgyvendinimui, pirkti. Tam, kad mokinys galėtų skirti savo krepšelį, pasirinkta programa turi būti akredituota programos teikėjo savivaldybėje. Kitu atveju, už būrelius ir studijas reikia mokėti – jei programa nėra akredituota, tai mokinys jai savo krepšelio skirti negali.
Vaikams siūloma daugybė nemokamų programų
Švietimo ir mokslo ministerija praneša, jog nuo 2015 m. spalio 1 d. neformaliojo vaikų švietimo veikloms skiriamas tikslinis valstybės finansavimas – krepšelis. Daugiau kaip tūkstantis neformalaus švietimo programų teikėjų pasiūlė ir užregistravo per 2 tūkst. programų. Praėjusiais mokslo metais įvairius neformalaus vaikų švietimo būrelius savivaldybėse pasirinko 82 tūkst. vaikų.
Dabar vyksta registracija į šiųmetinius būrelius. Kaip ir pernai, kiekvienam neformaliojo švietimo veiklą lankančiam moksleiviui rekomenduojama suma – 15 eurų pasirinktai veiklai finansuoti. Ji, priklausomai nuo savivaldybės, gali svyruoti trečdaliu – vieno vaiko būreliui gali būti skirta nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis taip pat gali kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje ar pačios savivaldybės nustatytus prioritetus.
Norimą veiklą moksleiviai ir jų tėvai gali pasirinkti pagal savivaldybę, kurioje gyvena, bei ugdymo kryptį – jų sąrašai pateikiami savivaldybių interneto svetainėse. Pasirinkę vieną iš paskelbtų programų tėvai kartu su savo atžalomis kviečiami atvykti į nurodytą vietą ir su programos vykdytoju pasirašyti vaiko ugdymo sutartį, kad būtų apmokėtas jo dalyvavimas pasirinktame būrelyje.
Vaikai finansuojamą užklasinę veiklą gali lankyti ne tik savo ugdymo įstaigoje, bet ir muzikos, meno, dailės bei sporto mokyklose, jei tik ta veikla įtraukta į savivaldybių akredituotų būrelių sąrašus. O jeigu vaikas jau lanko būrelį, kurį apmoka tėvai, jie gali inicijuoti, kad būrelio organizatoriai pateiktų būrelio programą įvertinti savivaldybei. Jei ji bus patvirtinta, jų atžala tai veiklai turės galimybę gauti neformalaus vaikų švietimo tikslinį finansavimą.
ŠMM duomenimis, krepšelis finansuojamas iš dalies valstybės, iš dalies ES struktūrinių fondų lėšomis. Tam skirta 9,72 mln. eurų.
DELFI siūlo dalyvauti tautos mokytojo rinkimuose ir išrinkti tautos mokytoją. Tai galite padaryti čia.
