Perka kaip sveiką maistą, o gali būti priešingai: tokių produktų priedai specialistams kelia siaubą

 (57)
Spalvingomis etiketėmis papuošti maisto produktai, kurie, kaip skelbiama reklamose, skirti vaikams, puikuojasi visų prekybos tinklų lentynose: tai dešrelės, sūriai, paštetai, gėrimai, net miltai ir daugybė kitų gaminių. Tačiau jei tikitės, kad tai sveikesnis maistas jūsų atžaloms ar net ir jums patiems – klystate.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Kiek rodo mano patirtis perkant maistą savo trims vaikams - užrašas „Vaikams“ ar „Vaikiškas“ ant maisto produkto pakuotės visiškai nereiškia geresnės kokybės ir sveikesnės sudėties. Neretai netgi atvirkščiai - to paties gamintojo įprastų dešrelių sudėtis yra geresnė, negu dešrelių, kurios įvardinamos vaikiškomis. Manau, kad daugelis mamų apsigauna darydamos natūralią prielaidą, kad žodis „vaikiškas“ reiškia sveikesnę sudėtį. Šūkiu „vaikams - tik tai kas geriausia“ vadovaujasi mamos, bet ne gamintojai. Bent jau ne visi gamintojai“, - DELFI teigia trijų mažų vaikų mama Neringa, MamaLogas.lt tinklaraščio autorė.

Maisto technologė Raminta Bogušienė pabrėžia, kad prekybos tinkuose pardavinėjamų neva vaikams skirtų maisto produktų sudėtis nėra reglamentuojama jokiais teisės aktais. Gamintojai nėra įsipareigoję, kad šie produktai būtų sveikesni ir naudingesni, dažniausiai taip ir nėra.

„Produktas paženklintas „Kakės makės“, „Mikės“ ar dar kažkokiu prekės ženklu, kurį mes suprantame kaip skirtą vaikams ir kuris turėtų būti palankesnis sveikatai, iš tikrųjų teisinių reikalavimų, kad taip būtų - nėra. Pavyzdžiui, vaikų maitinimui ugdymo įstaigose yra tam tikras vaikų maitinimo aprašas. Jame nurodyta, kad sūryje, mėsos gaminiuose, skirtuose vaikų maitinimui, druskos turi būti ne daugiau nei 1,7 g. šimte gramų. Tai ant tų produktų, kurie bus prekybos centruose pažymėti kaip skirti vaikams, tarkim virtoje dešroje, paštete ar sūrio lazdelėse druskos kiekis gali būti ir didesnis“, - sako R. Bogušienė.

Perka kaip sveiką maistą, o gali būti priešingai: tokių produktų priedai specialistams kelia siaubą
© DELFI / Karolina Pansevič

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyr. specialistė Vilma Pušinaitė DELFI patvirtino, kad jų tarnyba kontroliuoja tik kūdikių maisto sudėtį, o visi kiti produktai nėra prižiūrimi.

„Maisto produktams, kurie vartojami vyresnių nei 3 metai vaikų, teisės aktuose nėra nustatytų specialių maisto sudėties, tai yra maistinių medžiagų ar maisto priedų naudojimo, reikalavimų“,- sako V. Pušinaitė

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė rekomenduoja labai atidžiai skaityti vaikams skirtų produktų sudėtį, nes kai kuriais atvejais gamintojai žymėdami produktus kaip skirtus vaikams ne tik kad negamina jų sveikesnių, o atvirkščiai – į maistą deda priedus, kurie nėra rekomenduojami vaikams, kad tik jų gaminys būtų kuo daugiau vartojamas.

„Ganėtinai dažnai, tikrai ne visada, bet ganėtinai dažnai tuose produktuose yra daugiau cukraus, daugiau kvapiklių, dažiklių, kartais būna ir skonio stipriklių tam, kad vaikai daugiau valgytų. Gerokai daugiau cukraus būna ne tik tuose produktuose, kuriuos mes laikome desertu, bet ir kituose. Dėl to labai rekomenduočiau atidžiai skaityti, kas etiketėje parašyta ir jei nelabai suprantate, kas ten parašyta, reiškia nereikėtų jų ir valgyti“, - aiškina V. Kurpienė.

Vaida Kurpienė
Vaida Kurpienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pagal vaikų maitinimo aprašą šimte gramų produkto gali būti ne daugiau kaip 5 g. cukraus, tačiau pasak R. Bogušienės, parduotuvėse parduodamose prekėse, pavyzdžiui, jogurtuose ar sūreliuose šis kiekis dažnai viršijamas net dvigubai ar trigubai.

„Aš jau nekalbu apie saldumynų, sausainių linijas, konditerinius gaminius, kuriuose galime rasti iš dalies hidrintus riebalus, kurie ugdymo įstaigose vaikų maitinime apskritai nėra rekomenduojami. O prekybos centre aš atėjus kaip mama galvočiau, kad tas produktas paženklintas vaikų piešinukais yra sveikatai palankesnis, sukurtas vaikams, bet juose gali rasti maisto priedų, kurie sukelia vaikų hiperaktyvumą“, - sako R. Bogušienė.

Įsitikinti, kad tokie produktai tėra rinkodarinis triukas visai nesunku. Tą puikiai iliustruoja nevaikiškų ir vaikiškų sūrio lazdelių palyginimas, jų sudėtis ir kaina visiškai identiška, vienintelis skirtumas – įpakavimas. O, pavyzdžiui, užėjus į gėrimų skyrių iškart į akis krenta vaikiškas gėrimas, kurio sudėtyje yra tiek konservantų, tiek dažiklių ir net sulfitinės amoniakinės karamelės, kuri gali sukelti vėžį.

Aš jau nekalbu apie saldumynų, sausainių linijas, konditerinius gaminius, kuriuose galime rasti iš dalies hidrintus riebalus, kurie ugdymo įstaigose vaikų maitinime apskritai nėra rekomenduojami.
R. Bogušienė

Maisto technologė pridūrė, kad situacija pamažu keičiasi ir kai kurie gamintojai jau pradeda atsakingiau žiūrėti į savo produkcijos kokybę, tačiau kol kas akivaizdžių pokyčių bendrame kontekste nesimato.

„Galiu pastebėti, kad jau einama į teisingą pusę ir kai kurie gamintojai mato tą tendenciją, kad vartotojai, mamos, tėveliai, skaito ženklinimo etiketes ir retą kurį gali apgauti tuo spalvotu piešinuku. Atsiranda tokių gamintojų, kurie atsižvelgia į rekomenduojamą cukraus kiekį. Tai dar retas pavyzdys, bet pasitaikantis. Tačiau visumoje situacija dar nėra tenkinanti. Maisto pramonės kryptis dabar yra tokia, kad investuoti didžiulius pinigus į marketingą, į maisto pakuotės išvaizdą, kaip patraukliau pateikti vartotojui, kad pirktų, o kai jau nuperka, įtraukti prekę į kasdieninį vartojimą labai paprasta. Įdėjau milžinišką kiekį cukraus, automatiškai jis pirks ir valgys to produkto daugiau ir daugiau“, - teigia R. Bogušienė.

Perka kaip sveiką maistą, o gali būti priešingai: tokių produktų priedai specialistams kelia siaubą
© Vida Press

Kaip išsirinkti sveikiausius?

„Pirmoji taisyklė - visada skaityti sudėtį, o ne pasikliauti reklaminiu tekstu priekinėje pakuotės pusėje. Nes neretai paaiškėja, kad itin akcentuojamas ir sveikas ingredientas iš tiesų sudaro vos kelis procentus produkto sudėties. O visa kita - cukrus, skonio stiprikliai ir augaliniai riebalai. Nesu sveikos mitybos ekspertė, bet rinkdamasi produktus savo vaikams visada ieškau tokių, kurių sudėtis kuo natūralesnė, ir kurie turi kiek įmanoma mažiau sintetinių priedų, skonio stipriklių. Taip pat visada žiūriu, kiek sudėtyje yra cukraus. Jei tai pieno produktai - renkuosi tokius, kurių sudėtyje nėra augalinių riebalų“, - apie savo apsipirkimo įpročius pasakoja Neringa.

R. Bogušienės teigimu, svarbu stebėti, kad produktuose cukraus ir druskos kiekis būtų kuo mažesnis, o pastebėjus produkto etiketėje sudėtyje hidrintus riebalus, tokią prekę geriau iškart padėti atgal į lentyną.

Raminta Bogušienė
Raminta Bogušienė
© Organizatorių archyvas

„Jei tėveliai pamato sudėtį, kuri yra ilga, pavyzdžiui, tortų, pyragų sudėtis netgi būna A4 formato lapo, tai tokių produktų vaikams tikrai nereikia. Tai yra menkavertis produktas, kuris ne tik kad neatneša jokios naudos, bet tik žalą. Tokių produktų nereikia nei vaiko, nei suaugusiojo organizmui. Visų maisto priedų nebūtina žinoti. Jei pamatai ilgą sudėtį, to užtenka. Svarbu atkreipti dėmesį, kad produkte nebūtų konservantų, saldiklių, skonio ir kvapo stipriklių, nes automatiškai, jei tu valgai produktus su E621, jie suaktyvina norą vis daugiau valgyti, tu nepasisotini, tai skatina persivalgymą ir nutukimo problemą“, - pagrindinius principus išskiria R. Bogušienė.

Pirmoji taisyklė - visada skaityti sudėtį, o ne pasikliauti reklaminiu tekstu priekinėje pakuotės pusėje. Nes neretai paaiškėja, kad itin akcentuojamas ir sveikas ingredientas iš tiesų sudaro vos kelis procentus produkto sudėties. O visa kita - cukrus, skonio stiprikliai ir augaliniai riebalai.
Neringa

V. Kurpienė priduria, kad tėvų suvokimas apie vaikams sveiką maistą dar yra šiek tiek iškreiptas ir vaikai gauna per daug produktų, kurie laikomi sveikais, tačiau iš tiesų tokie nėra.

„Vaikai gauna per daug saldžių patiekalų, tai įvairūs geriami jogurtai, varškės, jei jie yra su uogiene, jei jie yra saldinti, tai jau yra desertas. Tokiu atveju, tai bus sveikesnis desertas, nes jis turės naudingų medžiagų, bet vis dėlto tai yra desertas. Kiek aš matau, ką vaikai valgo, jie cukraus kiekį tikrai viršija. Dėl to gali susilpnėti imunitetas, jie gali dažniau sirgti. Be to, vaikams atsiranda įvairios ligos, kurios anksčiau buvo paplitusios tik tarp suaugusiųjų“, - sako V. Kurpienė.

Perka kaip sveiką maistą, o gali būti priešingai: tokių produktų priedai specialistams kelia siaubą
© DELFI / Domantas Pipas

R. Bogušienė pritaria, kad yra daugybė maisto produktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tokie, kad net negali būti nesveiki, tačiau iš tiesų taip nėra.

„Jei perki avižinius sausainius, dauguma galvoja, kad čia jau sveika, bet jei pasižiūri į sudėtį, tu matai, pirma sudedamoji dalis - kvietiniai miltai, antra - cukrus, trečia - rafinuoti riebalai, tai suprask, kad toks produktas nėra sveikatai palankus, nes pirmos trys sudedamosios dalys yra tuščios kalorijos, kurios naudos neduoda, tik tai trumpalaikį sotumą. Pavyzdžiui, maisto pramonė, kad atitiktų teisės aktus, įdeda apie 20 proc. avižų produktų nuo visų grūdinių kultūrų kiekio ir viskas. O visa kita jie įdeda tai, kas pigiausia. O pavadinti avižiniu sausainiu jie jau gali. Gamintojas, kuris įdeda 60 proc. avižų, tai jis parašo kaip išskirtinumą, kad įdėta 60 proc.“, - sako R. Bogušienė.

Svarbu žinoti, kad etiketėje sudedamųjų dalių kiekis rašomas mažėjančia tvarka, tai reiškia, kad medžiaga, kurios produkte bus daugiausiai, etiketėje bus parašyta pirmoji.

„Žmogus pirkdamas avižinius sausainius galvoja, kad pirma sudedamoji dalis tikrai bus avižos, bet dažniausiai, praktiškai 100 proc., pirma sudedamoji dalis yra kvietiniai miltai“, - teigia R. Bogušienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją