Kalbinti ekonomikos specialistai patikino, kad skaičiuoklė labiau klaidina, nei padeda suvokti, kokios pensijos senatvėje tikėtis ir kaip geriau elgtis su pinigais – kaupti juos tik „Sodroje“, ar investuoti į privačius pensijų fondus.

Tačiau už skaičiuoklės atsiradimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė patikino, kad niekas nieko specialiai neklaidina, o esančios klaidos tėra tik „šiek tiek netikėti efektai, atsirandantys dėl tam tikrų pensijų sistemos ypatumų“.

Skaičiuoklė rasite ČIA

Rezultatai – tik teigiami

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas į skaičiuoklę žvelgia itin nepatikliai. Jo teigimu, skaičiuoklė yra orientuota į optimizmą ir pensijų fondų naudą, neįvertinus visų kaštų valstybės mastu ir neišsamiai pateikiant informaciją.

„Pabandykite įsivesti bet ką, bet kokio amžiaus, bet kokių pajamų parametrus ir, tikėtina, kad Jūs gausite atsakymą, kad kaupti pensiją pensijų fonduose Jums visada apsimoka. Jau tai kelia klausimą, ar skaičiuoklė yra informatyvi. Negali būti taip, kad visi rezultatai visiems žmonėms yra tik teigiami. Tokių stebuklų pasaulyje nebūna“, - pagrindinę skaičiuoklės klaidą įvardijo S. Jakeliūnas.

Jis pasakojo, kad kai kuriuos minusus skaičiuoklės kurėjai vis dėl to ištaisė. Pavyzdžiui, anksčiau minimali, pesimistinė investicijų grąža, kurios gali tikėtis pensijų fondų dalyvis buvo 5,5 proc. Po diskusijų su pensijų fondais šie skaičiai buvo pakeisti racionalesniais.

„Tai yra iliustracija, kad siekiama pateikti palankią informaciją skaičiuoklės kūrėjams ir pensijų fondams, nebūtinai patiems pensijų fondų dalyviams. Kitas pavyzdys, jei Jūs bandytumėte įvesti didesnį nei 7 tūkstančiai litų atlyginimą, jums nepavyktų, nes tokia galimybė nėra numatyta. Tokių atlyginimų yra ir akivaizdu, kad bet kas turėtų turėti galimybę įsivesti ten bet kokį atlyginimą. Tai jau skaičiuoklės neišsamumo klausimai“, - patikino finansininkas.

Stebina išradingai parinkti parametrai

Skaičiuoklėje minusus pastebi ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Nors Lietuvos bankas pradiniame etape skaičiuoklę patvirtino, ekonomistas mato ryškių neatitikimų tarp realios ir pateikiamos skaičiuoklėje situacijos. Jo teigimu, skaičiuoklė atspindi tai, kad dabartinė pensijų sistemų reforma sukurta remiantis populiariais mitais ir iliuzijomis.

„Vienas populiariausių teiginių yra privačių pensijų fondų argumentas, kad dalyvaujantieji II pakopos fonduose gaus gerokai didesnę pensiją nei nedalyvaujantieji. Tai galima „įrodyti“ ignoruojant visas reformos sąnaudas ir išradingai parenkant skaičiuoklės parametrus“, - patikino specialistas.

Jis pateikė pavyzdį, apie centrinės ir Rytų Europos šalių patirtį. Viena iš tokių šalių – Lenkija. Joje pensijų reforma paprastai finansuojama didesniu valstybės skolinimusi, nes vienu metu ir norima išlaikyti esamų pensininkų pajamų lygį, ir kaupti lėšas II pakopos fonduose. Tačiau klaida daroma tame, kad skaičiuoklė nepaiso ateities skolos aptarnavimo problemų. Tie, kas gaus didesnes pensijas, mokės ir didesnius mokesčius dėl reformos nulemto skolos padidėjimo.

Minusai bado akis

„Antra, didesnė privačių pensijų fondų grąža, palyginti su viešosios PAYG (einamų įmokų sistema – aut.), remiasi istoriškai buvusiu akcijų grąžos priedu. Dažnai tai, kas buvo praeityje, nekritiškai ekstrapoliuojama į ateitį. Ateities akcijų grąža bus neigiamai paveikta senėjimo – daugės norinčiųjų parduoti akcijas jauniems žmonėms, kurių mažėja“, - patikino R. Kuodis.

Jis pastebi ir tai, kad Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija sulygino faktinę 2004-2010 metų II pakopos pensijų fondų grąžą su Europos Komisijos rekomenduojamu darbo užmokesčio augimo tempu. Klaida padaryta tame, kad faktinis darbo užmokestis Lietuvoje šiuo laikotarpiu augo gerokai greičiau nei prognozuojama.

„Trečia, privačių pensijų fondų komisiniai (ir nuo įmokų, ir nuo turto) yra svarbus veiksnys, kuris mažina šių fondų grąžą, palyginti su PAYG sistemų grąža, nes PAYG sistemos „ima komisinius tik nuo įmokų“. Tai – didelis ir esminis skirtumas, kuris privačių fondų grąžą jų dalyviams paprastai sumažina trečdaliu ar daugiau“, - patikino specialistas.

Jis pabrėžė ir tai, kad skaičiuoklėje buvo ignoruoti poveikiai atskirų kartų gerovei „pardavinėjant reformą“. Be to, tuo mastu, kuriuo žmogus pasirenka pervesti lėšas II pakopai, mažėja jo „Sodros“ pensijos dalis. Todėl skaičiuoklėje reikia palyginti dviejų alternatyvų – likti „tik „Sodroje“ arba dalyvauti ir II pakopoje – grąžas ir alternatyvos pranašumą.

Vadovaujamasi prielaidomis

A. Aranauskienė atsakydama į R. Kuodžio pastabas pabrėžė, kad atskaitymai nuo įmokų nėra mokami.

„„Sodros“ veiklos sąnaudos nėra panašios į pensijų fondų atskaitymus, nes jos neturi įtakos asmenų ateities pensijų dydžiui. Vertinti galimai pensijų fondų grąžai naudoti praeities pensijų fondų grąžos duomenys, nes kito būdo įvertinti tikėtinai vertybinių popierių grąžai nėra. Daryta prielaida, kad „Sodros“ mokamos pensijos bus didinamos vidutinio darbo užmokesčio didėjimo dydžiu ir tokiu būdu vertinta, kiek skirsis pensijų fondų grąža ir „Sodros“ mokamos senatvės pensijos didėjimas. Tikėtinos pensijų grąžos skirtumo su vidutinio atlyginimo augimu dydžiai buvo nustatyti Lietuvos Banko specialistų“, - pasakojo Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė.

Jos teigimu, siekiant suteikti galimybę parodyti, koks būtų gaunamas pensijų anuiteto dydis, jei pensijų fondų grąža būtų žemesnė nei „Sodros“ mokamos senatvės pensijos didėjimas, skaičiuoklėje yra galimybė pasirinkti variantus su neigiamu skirtumo tarp pensijų fondo grąžos bei vidutinio darbo užmokesčio didėjimo dydžiu (-0,5 proc., -1,5 proc., -2,5 proc.).

Ji taip pat pabrėžė, kad didžioji Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomų lėšų investuota į užsienio valstybių bei užsienio valstybėse veikiančių bendrovių vertybinius popierius, dėl ko Lietuvos demografinė situacija jų grąžai reikšmingos įtakos neturės.

Tik pagalbinė priemonė

A. Aranauskienė pasakojo, kad skaičiuoklė buvo sukurta ne norint tiksliai apskaičiuoti konkretaus asmens pensijos dydį, o kaip pagalbinė priemonė, parodanti tam tikras tendencijas esant įvairiems scenarijams. Ji pripažįsta, kad dažai gaunamos pensijos rezultatas nėra tikslus, tačiau paantrina, kad jis bent jau leidžia susidaryti tikresnį vaizdą, negu visai negaunant jokios informacijos. Be to pabrėžia, kad skaičiuoklė padeda pamatyti, kokia dalimi mažės jo senatvės pensijos dalis, mokama iš „Sodros“.

Paklausta, ar tiesa, jog skaičiuoklė sukonstruota taip, jog visuomet rodytų informaciją, jog pensiją kaupti privačiuose fonduose apsimoka, A. Aranauskienė patikino, kad tokie duomenys gaunami dėl to, kad žmogus prie pensijos prisideda savomis lėšomis.

„Dalyvauti pensijos kaupime gali būti nenaudinga, jei asmuo nusprendžia neprisidėti savomis lėšomis. Šiais atvejais (ypač priešpensinio amžiaus žmonėms, gaunantiems mažas pajamas) dalyvavimas kaupime daugeliu atvejų bus nenaudingas. Mokant papildomas pensijų kaupimo įmokas paties žmogaus lėšomis bei gaunant papildomas įmokas iš valstybės biudžeto žmogui kaupti lėšas yra naudinga. Pagal naują tvarką į pensijų fondus lėšos bus pervedamos ne tik iš „Sodros“, bet ir žmogus pats prisidės bei bus mokama papildoma įmoka iš Valstybės biudžeto, todėl dalis, pervedama į fondą, bus natūraliai didesnė (pvz.: 2 proc. iš „Sodros“ + 1 proc. sumokama paties žmogaus + 1 proc., iš Valstybės biudžeto), nei kad mažės galima būsima „Sodros“ mokama pensija, kuri bus mažinama tik dėl įmokos dalies, pervedamos iš „Sodros““, - pasakojo Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė.

Ji pateikė pavyzdį, kai žmogus gauna minimalią, 1000 litų algą. Pagal naująją schemą, iš „Sodros“ įmokos į jo pensijų fondą bus pervedama 20 litų, 10 litų bus pervedama nuo jo paties priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš valstybės biudžeto į jo sąskaitą papildomai bus pervedama 22 litai. Jo „Sodros“ pensija sumažės tik 20 litų, tad prognozuojamos pensijų išmokos dydis bus didesnis už „Sodros“ mokamos senatvės pensijos papildomos dalies sumažėjimą net ir pensijų fondo grąžai esant mažesnei nei „Sodros“ mokamos senatvės pensijos augimas.

Rizika mažesnė nei atrodo

A. Aranauskienė, paklausta, kodėl į pensijų skaičiuoklę galima įvesti tik nedidesnį nei 7 tūkstančių atlyginimą, patikino, kad taip padaryta sąmoningai – pagal dabar galiojančius teisės aktus didesnių pajamų atveju prognozuojamas „Sodros“ pensijos dydis nesikeis, taigi skaičiuoklė rodys vienodą rezultatą. Skirsis tik pensijų fonde sukaupta suma.

„Dėmesys į valstybės skolas neatkreipiamas dėl to, kad pinigai, pervedami į pensijų, fondus yra draudėjų sumokėti ar atitinkamai „Sodros“ išieškoti. Todėl nemanytume, kad būsimas valstybės skolos dydis ir mokamų palūkanų suma turėtų daryti tiesioginę įtaką prognozuojamam pensijų dydžiui. Be to, net jei dėl lėšų pervedimo į pensijų fondus ir dėl to sumažėjusių „Sodros“ pajamų, ir tuo pačiu metu analogišku dydžiu nesumažėjusių jos išlaidų trumpuoju laiku ir didėtų skola, ilguoju laikotarpiu dėl mažėjančių išlaidų pensijoms pensijų kaupimas bus „Sodros“ biudžeto deficitą ir valstybės skolą mažinanti priemonė“, - patikino A. Aranauskienė.

Kaip išvengti klaidų?

Ji pripažino, kad netikslumų pensijų skaičiuoklėje yra, tačiau artimiausi metu tobulinti sistemos neketinama. A. Aranauskienės teigimu, neretai pačių klaidų įvesdami neteisingus duomenis padaro skaičiuoklės naudotojai. Jiems ji patarė atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų:

1) vyresnio amžiaus asmenims, kuriems liko nedaug metų iki pensinio amžiaus rekomenduojama kaupti pensijas žemesnės rizikos arba visiškai konservatyviame pensijų fonde bei skaičiuoklėje rinktis žemesnę pensijų fondo grąžą; 

2) taip pat, dėl to, kad skaičiuoklėje laikomas pastovus darbo užmokesčio lygis, o iš tikrųjų konkretaus asmens darbo užmokestis visu jo karjeros laikotarpiu kinta, reiktų rinktis tokį darbo užmokesčio lygį, kuris labiau atitiktų viso asmens karjeros laikotarpio vidurkį. Jauniems asmenims, kurie kol kas gali uždirbti nedaug, bet ateityje tikisi uždirbti daugiau, verta paskaičiuoti prognozuojamą pensijos dydį ir su didesniu nei dabartinis darbo užmokesčio dydžiu; 

3) jei asmuo žino tikslią savo sukauptų lėšų sumą, ją reiktų įvesti į skaičiuoklę, nes tokiu atveju gaunamas rezultatas būtų tikslesnis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (52)