Mokslininkai futuristai prognozuoja, kad po 5 – 7 metų populiariausios ir geidžiamiausios profesijos bus tos, kurios šiandien išvis neegzistuoja. Jungtinės Karalystės rinkos tyrimų bendrovė „Fast Future“ prognozuoja, kad jau visai greit mums prireiks tokių specialistų, kurie gebės kurti dirbtines kūno dalis ar praplėsti žmogaus atmintį, taisys robotus ar dirbs laisvai samdomais profesoriais, užsiims genų programavimu, maisto inžinerija ar orų valdymu.
Tarp paklausiausių išliks IT specialistai
Analitinio žurnalo „U.S. News & World Report. Money“ atliktas tyrimas rodo, kad po penkerių metų paklausiausi specialistai bus susiję su medicina. Tiesa, jų prognozės remiasi JAV tendencijomis, todėl galima spėti, kad Lietuvoje tai gali įvykti keleriais metais vėliau.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paklaustas, kiek JAV situacija skirsis nuo Lietuvos, tikino, kad pagrindinės tendencijos yra labai panašios, tačiau Lietuva susiduria su vienu iššūkiu, kuris tarp paklausiausių specialybių iškels IT specialistus.
„Nemanau, kad odontologai Lietuvoje bus geriausiai apmokami. Specifika yra ta, kad JAV rinka nėra susidurianti su senėjimu ir ten darbo jėgos trūkumas nėra aktuali problema. Lietuvoje jau dabar tai gana opi problema, o po penkerių metų kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas bus didžiulis iššūkis. Tai reiškia, kad spaudimas Lietuvos įmonėms ieškoti automatizavimo, kompiuterizavimo galimybių yra daug didesnis.
Jei JAV gali išsiversti su nekvalifikuota darbo jėga, kuri yra nebrangi, Lietuvos įmonės ieškos galimybių, kaip pakeisti darbuotojus programine įranga, ar robotais. Gal tai skamba kaip utopija, bet po penkerių metų tai bus realybė. Todėl tie, kurie programuoja, valdo kompiuterius, kurie bendrauja su kompiuteriais kurdami pridėtinę vertę bus paklausiausi“, – konstatuoja specialistas.
Pašnekovas pabrėžia, kad labai netolimoje ateityje bus aktualu ne tik mokėti programuoti, labai paklausūs bus įvairiausių sričių specialistai, kurie gebės bendradarbiauti su kompiuteriais.
„Pavyzdžiui, kai kuriose JAV ligoninėse taikomas vėžio gydymas, kur medicinos srities ekspertai bendradarbiauja su kompiuteriu. Dirbtinis intelektas analizuodamas įvairiausius pacientų duomenis pateikia tam tikras rekomendacijas, o gydytojas, remdamasis savo patirtimi ir žiniomis, įvertina, ar tai tikrai optimalus gydymo metodas. Būtent čia yra perspektyviausia sritis, gebėti savo kompetencijas papildyti galimybėmis, kurias suteikia IT“, – tikina N. Mačiulis.
Apie konkrečias sritis ir kompetencijas, į kurias turėtų koncentruotis būsimi darbuotojai ir kokių specialistų paklausa ateityje bus sumažėjusi kalbamės su programos „Kurk Lietuvai“ vadove, mugės „Studijos 2017“ pranešėja Agila Barzdiene.
– Studijų mugėje skaitysite pranešimą apie tai, kokių darbuotojų reiks 2020 metais. Ką, jūsų nuomone, turėtų suprasti dabartiniai jaunuoliai rinkdamiesi profesiją?
– Pirma, visuomet stengiuosi akcentuoti, kad nereikia bijoti pasirinkti ne tą profesiją. Daugelis, tiek abiturientų, tiek vyresnių klasių gimnazistų pergyvena, kad pasirinks ne tą profesiją ir vėliau visas gyvenimas neteisingai klostysis.
Noriu nuraminti, kad pasaulis taip stipriai keičiasi, kad jeigu palyginsime, kaip rinkosi darbus mūsų seneliai, kai buvo viena karjera visą gyvenimą viename darbe, dabar mokslininkai skaičiuoja, kad profesiją žmonės keičia ne mažiau nei 17 kartų per gyvenimą. Tai reiškia, tas vienas pasirinkimas neturi tokios didelės įtakos kaip anksčiau.
Be abejo, didžiausią poveikį daro informacinių technologijų (IT) plėtra, dar didesnė interneto plėtra ir sklaida, besikeičianti organizacijų kultūra ir pačių organizacijų modelis. Pati darbo kultūra, kai mes nuo įprastos darbo dienos einame link laisvai samdomo darbo. Jungtinėse Amerikos valstijose virš 30 proc. žmonių darbo rinkoje dirba kaip laisvai samdomi darbuotojai.
Visi tie besikeičiantys modeliai taip stipriai daro įtaką, kad mums šiuo metu labai sunku pasakyti, kaip mes įsivaizduosime darbo vietą ateityje.
Kalbėdami apie tai, ko labiausiai reiks, visuomet išskiriame, kad aktualiausios specialybės yra STEM srityje. Tai akronimas iš anglų kalbos reiškiantis mokslą, technologijas, inžineriją ir matematiką (angl. – science, technology, engineering and mathematics). Dar mokslininkai prideda A raidę, tai yra menai (angl. – arts).
Jeigu moksleiviui sekasi gamtos mokslai, technologijų mokslai, matematika, fizika, biologija ir panašiai, visada raginame – nesvarstykit, negalvokit apie teises, apie vadybas, o rinkitės po šiais STEMA akronimu besislepiančias profesijas, nes žiūrint į ateitį, viskas iš šitų 5 sričių bus aktualu.
– Kalbama, kad labai daug dabartinių profesijų ateityje galės pakeisti robotai. Į ką reikia susikoncentruoti, kad žmogus netaptų vienu iš tų specialistų, kurių nebereikės?
Kūrybiškumas ir smalsumas būtų du dalykai, ką pirmiausia paminėčiau. Yra tikimybė, kad profesijos ar specialybės, kur yra rutininis darbas ir kurias galima pakeisti automatizuojant procesus, išnyks.
Skaičiuojama, kad keliasdešimt procentų profesijų gali išnykti per artimiausius keliasdešimt metų. Net yra tinklalapis, kur parašyta, kiek yra procentų, kad ta profesija išnyks. (Pasitikrinti galite čia)
Šnekama, kad net tokių profesijų (kas atrodo visiškai neįmanoma) kaip dėstytojai ar mokytojai poreikis gali būti mažesnis. Daug universitetų jau pradeda nuotoliniu būdu demonstruoti paskaitas, tas pačias pamokas. Pavyzdžiui, Masačiusetso technologijų institutas didelę dalį savo paskaitų transliuoja internete. Yra daug programų, kurių pagalba galima internetu dalyvauti paskaitose, žiūrėti paskaitas, tad automatiškai, kuo daugiau tai perkeliame į virtualią erdvę, tuo mažiau mums reikia pačių žmonių.
– O tie, kurie į technologijas negali koncentruotis, nėra gabūs šioje srityje, kokias kompetencijas jiems reikėtų ugdyti?
– Reikėtų ugdyti ir tobulinti tas savybes, kurios skiria mus nuo robotų, angliškai tai būtų gebėjimas suvokti prasmes. Angliškai jūs pasakote robotui, let‘s play pool (angl. pažaiskime biliardą, tačiau pool taip pat reiškia baseiną). Robotas galvoja, ar jį kviečia į baseiną, ar čia šnekama apie talentų baseiną, žmogui tai natūraliai suprantama, kad jį kviečia žaisti biliardą.
Tai ir yra tai, kas mus atskirs nuo robotų, kur žmogus turės privalumą. Mes sujungiam taškus, kuriuos sujungti dirbtiniam intelektui dar būtų sudėtinga. Reikia vystyti emocines, prasmės matymo, gebėjimo apjungti duomenis, gebėjimo dirbti tarptautinėse, virtualiose komandose kompetencijas.
Dar atsiranda tarpdiscipliniškumas. Jeigu anksčiau įsivaizdavom inžinierių, kuris tik geba perskaityti brėžinį ar jį nubrėžti, šiuo metu iš inžinieriaus tikimasi visai kitokios kompetencijos. Tikimasi, kad jis bus ir projektų vadovas, sugebės sudaryti biudžetus, pagalvoti apie tiekėjus, visą tiekimo grandinę, sugebės padaryti prezentaciją, kad pristatytų komandai, kaip tą daryti. Tai reiškia reikia komunikacinių ir projektų valdymo, ir kalbos įgūdžių. Jau dabar tai darbo rinkoje pakankamai ženkliai yra matoma. Kuo toliau eisime į ateitį, tuo labiau tas tarpdiscipliniškumas augs.
– Turbūt čia galime kalbėti apie „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckenbergo pavyzdį, kuris buvo puikus programuotojas, tačiau tuo pačiu studijavo ir psichologiją. Tad, ar mes galime kalbėti apie kažkokias konkrečias profesijas, ar vis dėl to reiktų jaunajai kartai aiškinti tai, kad jie turi būti universalūs?
– Ir taip, ir ne. Kaip tik vakar diskutavome su kolegomis, ar žmogui reikia mokytis graikų kalbos, jeigu jis turi būti inžinierius. Aš manau, kad jam graikų kalba nepamaišytų, bent jau pagrindai. Gal tai ir ne geriausias pavyzdys, bet bendrieji gebėjimai yra labai aktualūs tam, kad mes skatintume žmogaus kūrybiškumą ir smalsumą.
Iš kitos pusės, neturėdami žinių, tarkim toje pačioje inžinerijoje, matematikoje, mes nebūsime itin konkurencingi darbo rinkoje. Žiūrėdami į ateitį mes kalbame apie dešimtis milijonų šitų profesijų darbuotojų trūkumą Europos mastu. Lygiai taip pat Lietuvos mastu. Jau ne sykį yra daryti tyrimai, kad kelioms dešimtims procentų įmonių nepavyksta susirasti darbuotojų dėl to, kad darbuotojai neturi reikiamų kompetencijų būtent tose technologijų ir gamtos mokslų srityse. Tai reiškia, kad nepakanka suprasti apie viską, vis tiek kažkur turi turėti gilesnių žinių.
– Šioje srityje nesu ekspertė, todėl nedrįsčiau drąsiai teigti, bet tokie žmonės kaip Bilas Gatesas, Markas Zuckenbergas, mums gerai žinomi pavyzdžiai, kurie nebaigė universiteto, tokių mes turim vienetus.
Čia vėl grįžtam prie to paties, kad smalsumas ir kūrybiškumas yra kertiniai momentai. Vien tai, kad baigsi universitetą, tau sėkmės nežada. Mano nuomone, viena svarbiausių universiteto funkcijų yra ugdyti mąstančią, kūrybišką asmenybę, kuri gebėtų ieškoti naujų sprendimų sujungdama tas žinias, kurias gauna iš aukštosios mokyklos. Ji juk neturi ugdyti tik amatininkų, kurie tik galėtų teisingai suvesti skaičiukus.
Įgūdis mokytis, jeigu žmogus jį turi pats iš savęs ir sugeba, labai geras, juk yra genijų. Bet aš neprognozuočiau universitetų pabaigos.
– Kaip su mokyklomis, kiek jos atitinka šiandieninius poreikius?
– Man teko malonumas dalyvauti informacinių technologijų programos peržiūros darbo grupėje, kaip tik tai baigėme, ten rengėme siūlymus, ką vaikai turėtų žinoti technologijų srityje. Buvo parengti siūlymai, kad jau pradinukai pradėtų mokytis IT. Tikimės, kad tai pavyks padaryti masiškai visoje Lietuvoje nuo 2019 m., o jau šių metų rugsėjį kai kuriose pilotinėse mokyklose tai testuosim.
Be abejo, yra tokių mokyklų, kur yra pažiūrima labai paraidžiui – kas yra parašyta programoje, tas yra daroma. Tiesiog rengiami geri raštvedžiai, kurie tobulai mokės vardą, bet nesupras, ką dar su juo galima padaryti.
Tad viskas priklauso nuo mokytojo, nuo tos kertinės ląstelės. Mes akcentuojam, kad daugiausiai dėmesio reikia skirti pedagogo profesijai, jo prestižo kėlimui, žiūrėti į patį būsimų mokytojų atrankos procesą, į kvalifikacijos kėlimą esamiems pedagogams, kad jie patys būtų motyvuoti ieškoti tų sprendimų, kaip ugdyti kūrybiškas asmenybes.
– Ar ateityje išliks aktualus kalbų mokėjimas? Juk kalbama apie tai, kad ganėtinai netolimoje perspektyvoje turėsime programas, kurios realiu laiku galės išversti viską į bet kokią pasaulio kalbą.
Esame Šiaurės šalių grupėje, todėl dabar labai aktualu, kad žmonės mokėtų šių šalių kalbas. Būtent iš Skandinavijos mes pritraukiame daugiausiai investicijų ir kalbančių tų šalių kalbomis specialistų poreikis – didžiausias.
Iš kitos pusės, be abejo, technologijoms gerėjant atsiras įtaisai, kurie gali versti kalbą. Tačiau tikimybė paveikti žmogų yra ženkliai didesnė, jei su tuo žmogumi kalbėsi jam suprantama kalba be kažkokio komunikuoti padedančio įtaiso ar vertėjo. Taip bus kur kas mažesnė komunikacinio triukšmo tikimybė ir artimesnis bendravimas.
Aš būčiau senosios mokyklos šalininkė, skatinčiau nenumesti kalbos mokymosi. Ypač žinant, kad kalbų mokėjimas gerina smegenų veiklą ir didina žmonių ilgaamžiškumą.
– Kas bus su žmonėmis, kurie dabar dirba fizinį darbą, nėra linkę mokytis ir tobulėti. Kas jų laukia, ar jie liks užribyje?
– Kiekvienas mes turime šansą. Pažiūrėkit į žmones, kurie emigruoja. Tie žmonės dirba daug daugiau nei Lietuvoje ir džiaugiasi daugiau uždirbę . Tai natūralu, tu dirbi daugiau, tu uždirbi daugiau. Būdami namuose daug kas nori dirbant ženkliai mažiau turėti žymiai aukštesnę gyvenimo kokybę.
Lygiai taip pat su profesijomis,nesvarbu, ar tu suvirintojas, ar tu baigei aukštąjį ir vadovauji korporacijai, ar, pavyzdžiui, baigei profesinę mokyklą ir eini remontuoti lėktuvų. Kaip sakydavo mano močiutė: nepasikliauk ant ubago maldos, melskis pats. Visi esame savo laimės kalviai. Turėtume suprasti, kad patys esame atsakingi už save, nelaukti, kol mumis kas pasirūpins. Reikia bandyti suvokti, kaip juda pasaulis ir geriausiai pritaikyti savo gebėjimus.
– Dėkoju už pokalbį.
