Elena Sokolovskaitė teigia, kad daugelis tėvų nesupranta, jog naudoja psichologinį smurtą. Riba, pasak pedagogės, išties plona: kartais tas pats pasisakymas gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas, o kartais – kaip tiesiog humoras, priklausomai nuo to, kaip tai interpretuoja tiek šeima, tiek pats vaikas.
„Tėvai dažnai naudoja psichologinį smurtą patys to net nežinodami. Apie tai reikia kalbėti, šeimos turi būti edukuojamos per pavyzdžius, seminarus. Taip pat labai svarbu, kad patys vaikai kalbėtų, kaip jie jaučiasi tėvams pasakius vienokį ar kitokį dalyką, pavyzdžiui, kai juos lygina su broliais ar sesėmis, su klasės draugais“, – teigia E. Sokolovskaitė.
E. Sokolovskaitės teigimu, už kiekvieno agresyvaus vaiko visuomet yra agresyvus suaugęs žmogus. Vaikas tampa sunkiai sutramdomas visų pirma dėl agresyvios aplinkos.
„Jei agresija pasireiškia mokykloje, leidžiame vaikui nusiraminti. Jei tai yra mažas vaikas, naudojamas metodas – sulaikyti jį apkabinus ir vėliau kalbėtis. Tuo metu, kai vaikas yra pykčio priepuolyje, su juo kalbėtis yra beprasmiška“, – sako E. Sokolovskaitė.
Kviečiame susipažinti su reportažu:
Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvienas, palaikantis kovos su smurtu prieš vaikus idėją, kviečiamas jungtis prie pilietinės iniciatyvos socialiniame tinkle „Facebook“ adresu https://www.facebook.com/BukimeStipresniUzSmurtaPriesVaikus.