Nors jau kelerius metus aktyviai skelbiama informacija apie draudimus įžengti į saugomas teritorijas ir už tai skiriamas baudas, norinčių rizikuoti netrūksta.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis teigė, kad šie metai nebuvo labai palankūs uogautojams – uogų buvo kur kas mažiau nei paprastai. Tačiau gamtos saugotojams vis tiek įkliuvo daugiau nei dvi dešimtys pažeidėjų.
„Neteisingai besielgiančius vadiname rezervato pažeidėjais, nes beveik visi mūsų spanguolynai patenka į Žuvinto gamtinio rezervato teritoriją. Šiose vietose 2014 metais sulaikėme 15 asmenų. Jų iš minėtųjų vietų neatbaidė nei draudimai, nei galimybės uogauti kitur – pavyzdžiui, Kiaulyčios botaniniam draustinyje“, – sezono statistiką pristatė vadovas.
A. Pranaitis akcentavo, jog daug kam uogautojų padaroma žala gali atrodyti nedidelė – juk jei uogos renkamos be uogienojus žalojančių įnagių, atrodo, kad nieko blogo nepadaroma. Tačiau tai tik pirmas įspūdis.
„Žinoma, pirmiausiai pažeidėjai baudžiami ne už patį uogų rinkimą, bet už nepaklusimą įstatymui – jie lankosi draudžiamoje teritorijoje. Tačiau vertinant iš kitos pusės reikia atsižvelgti ir į tai, kiek uogautojas surenka uogų – jei vienas prirenka mažą krepšelį, tai kitas – galbūt kelis kibirus. Taip tikrai padaroma žala, pavyzdžiui, spanguolynams, kuriuos bandoma atkurti. Vertinantys tokius atvejus nepamiršta žvelgti ir plačiau. Lankymasis draudžiamoje teritorijoje turi ir kitokių pasekmių – tai kitų rūšių trikdymas ir panašiai. Nuo per didelio lankytojų skaičiaus pelkė būtų visiškai ištrypta. Tai būtų kompleksinė žala“, – pažeidėjų poveikį gamtai aiškino rezervato direktorius.
Kalbėdamas apie žalą, baudas pažeidėjams bei jų atgrasymo strategijas A. Pranaitis pasidžiaugė, kad priemonių stiprinti rezervato apsaugą netrūksta. Pasak direktoriaus, svarbiausia, jog kovoti su pažeidėjais padeda ne tik piniginės baudos ar technologijos, bet ir atsakinga vietinė bendruomenė.
„Baudos prasideda nuo 150 litų – tiek turi sumokėti pirmą kartą pagautas pažeidėjas, norintis atsiskaityti per 10 dienų. Kitu atveju piniginė palengvės 300-500 litų. Jei per tuos pačius metus asmuo sulaikomas pakartotinai – bauda didėja nuo 800 iki 1500. Šiais metais turėjome tokį rimtą pažeidėją, kuriam už pakartotinį lankymąsi draudžiamoje teritorijoje teko sumokėti daugiau kaip tūkstantį litų. Tokia baudų sistemą tikrai motyvuoja žmones neiti ten, kur negalima ir nedaryti to, ko nereikia.
Be to, nuolat tobuliname savo stebėjimo sistemą – tam naudojame net infraraudonuosius spindulius, taip žengiame koja kojon su naujomis technologijomis. Galiausiai rezervato direkcijoje dirba trys asmenys, kurie tikrai pajėgia prižiūrėti rezervato teritoriją. Mes juk žinome vietas, kur linkę darbuotis pažeidėjai. Be to, ir vietiniai gyventojai nėra abejingi, dažnai mus informuoja, kad kažkas netinkamai elgiasi rezervate“, – taikomas gamtos apsaugos priemones vardijo specialistas.
Direktorius nepamiršo paminėti, kad naudojama ir skatinimo strategija, kuria tarsi atsidėkojama už pagarbą gamtai.
„Stengiamės skatinti žmones elgtis atsakingai – jiems išduodame oficialius leidimus, su kuriais jie gali uogauti ir džiaugtis kitomis miško gėrybėmis. Šiuo atveju galioja tik viena sąlyga – asmuo per paskutinius metus neturi būti padaręs aplinkos apsaugos pažeidimo mūsų teritorijoje“, – apie pastangas visais būdais retinti pažeidėjų būrius pasakojo rezervato vadovas.