Patys nepastebi, kaip savo vaikus stumia į rizikos grupęjūs irgi taip darote?

 (33)
Pirmokėlis, atėjęs į klasę, pirmiausia iš kuprinės išsitraukia savo išmanųjį telefoną, paskui sąsiuvinius, knygas, penalą. Panašiai elgiasi ir klasės draugai: vienas suole sėdi su planšete rankose, kitas įsikniaubęs į žaidimą telefone. Pamokos metu pirmokai stengiasi klausyti mokytojo, tačiau vis tiek viena akimi yra telefono ar savo išmaniosios planšetės ekrane.
Išmanioji klasė
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Sunku vertinti, ar išmaniosios technologijos kliudo, ar padeda mokiniams, nes jos nuo mūsų jau nepriklauso – šitie vaikai jau gyvena technologijų pasaulyje. Yra per vėlu kažką svarstyti, reikia galvoti, kaip padėti vaikams, tikslingai naudoti jas ugdymo procese“, - sako Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorė Dalia Lapėnienė.

Tuo tarpu kai kurie mokytojai dėl technologijų naudojimo pamokose susiduria su daugybe problemų ir nesupranta, kodėl pamokų metu mokiniui gali būti reikalingas telefonas ar planšetė. „Pirmiausia reikia klausti: kokią funkciją jis atlieka? Ar tai yra susisiekimo priemonė, ar priemonė žaidimams. Jei mokinys per pamoką žaidžia ir neklauso mokytojo, o jam paliepus telefono ar planšetės neįsideda į kuprinę – ugdymo procese atsiranda nesutarimai“, - sako Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis. Jis tvirtina, kad technologijų naudojimas pamokose yra prieštaringas klausimas, nes dažnai mobilieji mokyklose neatlieka pagrindinės funkcijos – susisiekti.

Meškos paslaugą daro tėvai

„Turi būti nubrėžtos aiškios ribos. Yra taisyklės, kurios numato, kad technologijomis pamokose naudotis draudžiama, tačiau, jeigu mokytoja pasakė, kad organizuojame veiklą, kuriai bus reikalingi mobilieji telefonai – viskas yra gerai. Jei tėvai duoda vaikui telefoną į mokyklą, tai klausimas, ar jis laikysis tų taisyklių, neskambins, neatsilieps per pamoką, nežais“, - sako E. Manelis.

Psichologė Jurgita Dapkevičienė priduria, kad tėvai, duodami mobilųjį telefoną į mokyklą, turi labai tiksliai paaiškinti naudojimosi taisykles: „Vaikas turi tiksliai žinoti, kada galima jį išsitraukti, o kada telefonas turi likti kuprinėje. Svarbu nustatyti tikslias ribas, nes jei vaikas nepajėgus įsidėti jo į kuprinę ir ištisai yra telefono ekrane – atsiranda problema. Kraštutiniais atvejais, kai nesilaikoma jokių ribų, vaikas netgi gali panirti į virtualų pasaulį, pamiršdamas realų, tačiau tai išskirtiniai atvejai“, - sako ji.

E. Manelis atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema, jog vaikai į mokyklą ateina su brangiais išmaniaisiais telefonais, todėl tėvai padaro meškos paslaugą. „Ne paslaptis, kad vaikai neturi prasčiausių telefonų, o tėvai vaikui nuperka geriausią ir tada klasėje prasideda lenktyniavimai. Jie juos pameta, sudaužo, įsideda į kuprinę, o kas kažkas ją meta, paspiria ir pataiko tiesiai į ekraną. Kiek telefonų yra atimtų, tik išėjus į gatvę. Aš visada klausiu: mama, tėti, ar duotum vaikui 1000 eurų kupiūromis po dvidešimt ir išleistumėte į mokyklą, kad jis vaikštinėtų ir rodytų kitiems? - klausia jis.

Naudojamas žaidimams

Patys nepastebi, kaip savo vaikus stumia į rizikos grupę
© Vida Press

E. Manelis piktinasi, kad tėvai vaikams nuperka brangius telefonus ar planšetes norėdami juos pamaloninti. Tada klasėje atsiranda problemų, nes jie nepaaiškina, kad telefonas nėra žaislas. „Įsivaizduokite, jei dabar jūs ateitumėte į darbą, atsineštumėte žaidimą ir pradėtumėte žaisti. Kitose valstybėse, sakykime Suomijoje, jeigu mano informacija yra teisinga, į mokyklą telefonai nėra duodami arba įsinešami ir padedami tam tikroje vietoje, kad netrukdytų vaikui susikaupti. Juk anksčiau vaikai eidavo į mokyklą išvis be telefonų ir ar kažkas atsitiko? Suprantama, kad tėvai nori susisiekti su vaiku, bet ar tam reikalingas brangiausias telefonas?“, - klausia jis.

Anot jo, kartais iš nepaklusniųjų mobilus telefonas yra atimamas ir atiduodamas po pamokos arba tėveliams. Tačiau būna atvejų, kai tėvai pradeda priekaištauti mokytojams, o ne sudrausmina vaiką: „Pavyzdžiui teigia, kad vaikas laukia skambučio, nes močiutei blogai su sveikata, tačiau ką tas vaikas galės dėl to padaryti?“, - nesupranta E. Manelis.

Psichologė J. Dapkevičienė sako, kad nustatyti amžių, kada vaikui galima duoti telefoną į mokyklą yra sunku, nes visi tėvai nori visada pasiekti vaiką telefonu, žinoti, kur jis yra. Be to, nors telefonas neturi būti žaislas, jis gali būti naudojamas kaip metodinė priemonė ir ugdymo procesą netgi praskaidrinti: „Juk tai savotiška enciklopedija, kurią galima pasinaudoti kažko nežinant ir greitai susirasti informaciją. Mes juk nesvarstome, ar drausti, ar leisti enciklopedijas“, - sako ji.

Išmaniojoje klasėje nėra kreiduotos lentos

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorė D. Lapėnienė teigia, kad išmaniosios technologijos yra užpildžiusios mokinių laisvalaikį, todėl reikia jas įtraukti ir į ugdymosi procesą. Ji tvirtina, kad protingai naudojant technologijas, galima ne tik padidinti mokinių įsitraukimą, bet ir pagerinti mokymosi rezultatus.

„Buvo diskusijų: mirs knyga, ar nemirs, bet knyga nemiršta, popierinis variantas tiesiog persikrausto. Lygiai taip pat ir su technologijomis – jos jau atėjo ir kitaip nebus. Mūsų tikslas turi būti tapti vedliais vaikams, o ne centrine figūra mokymosi procese. Turime būti moderatoriais ir mokytis kartu su jais“, - sako ji.

Šioje mokykloje jau ketverius metus veikia išmanioji klasė, kurioje kreiduotą lentą pakeitė interaktyvioji, o knygas ant mokinių stalų – planšetiniai kompiuteriai. 2014 metais ši mokykla tapo pirmoji Lietuvoje, kurioje išmanioji lenta buvo susieta su planšetėmis.

„Laimėjome projektą ir gavome kompiuteriukus, per kuriuos jie gali naudotis įvairiomis programėlėmis, kurti interaktyvius projektus. Išsirinkome keturis aktyvius mokytojus, kurie visą vasarą kūrė užduotis, galvojo kaip integruoti išmaniąsias technologijas ir padaryti ugdymo procesą dar įdomesnį. Tokioje klasėje mokomi pagrindiniai branduolio dalykai – lietuvių ir anglų kalbos, matematika, istorija.“

Priemonė motyvuoti

Išmaniojoje klasėje pradėję mokytis mokiniai jau yra aštuntokai, tačiau norinčiųjų mokytis tokioje klasėje daugėja, todėl sudarytos dar kelios klasės mokinių. Kai kurie tėveliai patys pageidauja, kad jų vaikų mokymas būtų vykdomas naudojant planšetinius kompiuterius, tačiau atsiranda ir prieštaraujančių. „Gal pabandysime klasėse ir išmaniuosius telefonus naudoti. Ir dabar turime susitarimą, kad kai mokytoja pasako, galima juos išsitraukti.Turime persimokyti ir išmokti valdyti tas technologijas, nes kitaip būsime kaip ateiviai prie vaikų, jie yra technologijų čiabuviai“, - juokiasi D. Lapėnienė.

Išmanioji klasė Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje
Išmanioji klasė Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje
© Asmeninio archyvo nuotr.

Išmanioji klasė ypatingai svarbi vaikams, kuriems sunku nusėdėti vietoje ir susikoncentruoti pamokoje: „Informacinės technologijos svarbios ne tiems, kurie gabūs, motyvuoti, o tiems, kurie ieško savęs, galbūt priklauso socialinės rizikos grupei. Vidutiniškai motyvuoti tokioje klasėje patys junta išorinę motyvaciją, nori eiti į mokyklą, o tai labai svarbu.“

Pedagogė džiaugiasi, kad dirbti tokioje klasėje ir rengti užduotis virtualioje erdvėje smagu patiems mokytojams, jie sugalvoja įdomių užsiėmimų. „Man labai įstrigo namų darbų atsiskaitymai lietuvių kalbos pamokoje. Mokiniai rengia bendrą elektroninę knygą, kurioje pristato ir aprašo skaitytas knygas. Kadangi ji yra virtualioje erdvėje, klasės draugai po kiekvienu knygos aprašymu gali palikti komentarą, pasireikšti gali ir tėvai. Gaunasi įdomi diskusija, patikėkite, malonu skaityti, buriasi bendruomenė“, - pasakoja D. Lapėnienė.

Įgyvendinant ES remiamą projektą „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“ sudarytos sąlygos informacines technologijas naudoti įvairiose pamokose. Mokyklos aprūpintos kompiuteriais, interaktyviomis lentomis, projektoriais, organizacine technika.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją