Pasiektas rekordinis jaunimo rinkiminis aktyvumas

 (14)
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame Seimo rinkimų ture balsavo 37,8% jaunų žmonių. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais jaunimo nuo 18 iki 35 metų aktyvumas išaugo dvigubai – prieš ketverius metus savo valią išreiškė vos 18% jaunų žmonių.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Oficialiais Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis pirmajame Seimo rinkimų ture savo nuomonę išreiškė 38,1% 18-24 ir 37,6% 25-34 metų amžiaus žmonių. Kol kas tai yra didžiausias istorijoje pasiektas jaunimo rinkiminis aktyvumas. Panašus skaičius jaunų žmonių savo nuomonę išreiškė tik 2014 m. vykusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose, kuomet rinkiminis aktyvumas jaunų žmonių tarpe buvo 37%.

„Buvo galima tikėtis, kad šiemet jauni žmonės norės garsiau išsakyti savo nuomonę ir balsuos aktyviau nei prieš 4 metus, tačiau prognozuoti, ar pavyks sumušti 2014 m. jaunimo rinkiminį aktyvumą, buvo sunku“, – komentuoja Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, organizuojančios kampaniją „Man ne dzin“, vadovas.

Šiemet viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, pastebėtas itin didelis susidomėjimas politiniais procesais: nuomonių lyderiai nevengė viešinti įvairios informacijos, susijusios su skirtingomis politinėmis partijomis ar atskirais politikais, garsenybės ragino balsuoti bei atiduoti savo balsą atsakingai. Tokie nuomonių lyderiai kaip Andrius Tapinas ar Olegas Šurajevas, turintys tūkstančius sekėjų, tarp kurių yra nemažai jaunų žmonių, stengėsi ne vien skatinti pareikšti savo nuomonę prie balsadėžės, bet patarė ir kaip nuspręsti, kokioms politinėms pažiūroms prijaučia jaunas žmogus.

Šį sujudimą socialiniuose tinkluose LiJOT Prezidentas M. Zakarka vertina nevienareikšmiškai.

„Akivaizdu, kad jaunas žmogus vis labiau ima suvokti politiką kaip įprastą ir svarbų gyvenimo elementą, kuris daro didelę įtaką jo kasdienybės sritims, susijusioms su studijomis, darbu, finansais ar šeimos kūrimu. Visgi, gali būti ir taip, kad gyvename socialiniame burbule, kuriame mus supa pilietiški, rinkimuose dalyvaujantys ir kitus tai daryti raginantys žmonės, o faktas, jog likę 62% jaunų žmonių taip ir nenuėjo iki balsadėžės, aiškiai parodo, kad dalies jaunimo nepasiekė viešojoje erdvėje sklandžiusios pilietinės nuotaikos“, – sako M. Zakarka.

Pilietinės visuomenės instituto tyrimai teigia, kad 3 pagrindinės priežastys, dėl kurių lietuviai ateina balsuoti, yra skirtumas tarp kandidatuojančių politinių partijų, gyvenimas aktyvioji socialinėje aplinkoje bei įprotis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė teigia, kad jaunų žmonių nedalyvavimui rinkimuose pirmiausia įtakos turi pati socialinė aplinka (tėvai, mokykla, draugai, viešoji erdvė ir t.t.). Šios aplinkos (ne)aktyvumas ir pavyzdžio (ne)rodymas yra viena pagrindinių jaunimo nusišalinimo priežasčių.

Apie tai, koks svarbus įprotis balsuoti, kalba ir M. Zakarka.

„Šių metų Seimo rinkimai tam tikra prasme buvo lemiami, kad suformuotų įprotį balsuoti, nes ateinantys rinkimai vyks tik 2019 metais. Treji metai yra didelis laiko tarpas, per kurį kalbos, viešojoje erdvėje nušviečiančios politinius procesus, gali ir pritilti, o socialinė aplinka tapti mažiau aktyvi. Būtent todėl stengėmės kuo stipriau suorganizuoti šiųmetinę „Man ne dzin“ kampaniją ir dar plačiau paskleisti idėją, kad jaunimo balsas rinkimuose yra svarbus“, – teigia M. Zakarka.

2015 m. pilietinės galios indekso tyrimas atskleidė, kad jaunimo dalyvavimui didelę įtaką turi pats paprasčiausias kvietimas iš jų draugų, pažįstamų ar artimųjų. Sulaukę šio kvietimo į pilietines veiklas, o tame tarpe ir į procesus, susijusius su rinkimais, jie įsitraukia žymiai aktyviau.

Visgi šio kvietimo sulaukia tik 26% lietuvių. 12 metus vykstanti kampanija „Man ne dzin“ šiemet taip pat formavo nuomonę ir nešė žinutę, kad prie balsadėžės svarbu nueiti ne vien pačiam, bet ir pakviesti draugą. Tam buvo sukurtas ir DELFI.lt platformoje startavo „Man ne dzin“ žaidimas, ne vien kviečiantis išreikšti savo nuomonę rinkimuose, bet ir suteikiantis žinių apie demokratinius procesus.

Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, kampanija tęs veiklas ir sieks, kad jaunimas aktyviai dalyvautų ir antrajame rinkimų ture spalio 23 dieną.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją