Dažnas žvejys yra ir gamtos mylėtojas ir neturėtų šiukšlinti, bet, regis ne visiems tai suprantama. Išauklėti žvejus pasiryžęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad prie pakrančių valymo turės prisidėti visi – ir šiukšlininantys ir ne.
„Palikti tvarkingą žvejybos vietą iki šiol buvo tik žvejo kultūros reikalas, bet, deja, ši kultūra dar su sermėga. Norint apsaugoti gražiąsias paežeres ir upių pakrantes nuo jose paliekamų šiukšlių, tai reikia daryti visiems sutartinai“, – kalbėjo ministras.
Belmonto apylinkėse sutikti žvejai sutiko dėl būtinybės tokiems žvejybos taisyklių pakeitimams, tik pasakojo ne visuomet surandantys tinkamas sąlygas susirinkti visas šiukšles.
„Idėja nebloga, tik tarkim, surenki jas, bet neturi kaip išvežti kažkur, kas tada? Jei esi spiningautojas ir vaikštai pakrante, neužsibūni, kas tuomet? Jei jų nėra krūva, kurią reikia vežti traktoriumi, o surenkama rankomis, visuomet surenku”, – sakė vilnietis Martynas.
Palengvinti galimybėms susitvarkyti atliekas Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes su prašymu nustatyti labiausiai žvejų pamėgtas vietas ir jose pastatyti daugiau konteinerių.
Šalia meškeriojęs Algirdas rado naujose taisyklėse ir spragų.
„Naujos taisyklės tikrai reikalingos, bet tik tuo atveju, jei stovyklauji toje vietoje arba sėdi ne mažiau nei valanda. O jei ateini užmeti porą sykių ir eini toliau, ir jei tada duotų man baudą labai supykčiau”, – sakė žvejys.
Nors įvestos taisyklės galioja dar neseniai, tik kiek mažiau nei metus, patys žvejai tikina, jog šiukšlių sumažėjo.
„Šiukšlių darosi vis mažiau kiek pastebiu, bet būna vis tiek. Atrodo, eini švaru, o po to šiukšlynas kaip reikiant. Visgi reikia, kad atsirastų sąmoningumas. Gal susirinkę šiukšles porą kartų įpras žmonės”, – svarstė žvejys Algirdas.
Tuo tarpu kiekvienais metais visus Lietuvos kampelius apkeliaujantis Vilniaus universiteto žygeivių klubo vadovas Tadas Šidiškis bandė ginti žvejų garbę. Anot jo, pagrindiniai šiukšlintojai yra ne žvejai, o taip butinėmis atliekomis atsikratantys vietiniai gyventojai. Visgi, pasitaiko ir nesusipratėlių žvejų.
,,Toks įstatymas tikrai reikalingas, nes žmonių mentalitetas keičiasi per lėtai, kad patys suprastų, jog šiukšlinti nevalia”, – kalbėjo žygeivis.
Žvejus papiktino, jog įstatymas taikomas tik jiems, nes jų teigimu didžiausi šiukšlintojai – stovyklautojai bei kaimelių gyventojai. Visgi, panašu, kad žvejai buvo tik bandomoji grupė. Ministerija pasiryžusi šią išbandytą praktiką panaudoti ir kitu mastu.
Viceministras Linas Jonauskas buvo sakęs, jog planuose ir paprastiems poilsiautojams numatyta rūpintis gamta.
„Poilsiautojams taip pat įvesime prievolę susitvarkyti apie save. Tai pasiteisino su žvejais – kiekvienas žvejys 5 m spinduliu apie save turi susirinkti šiukšles. Panašus principas bus taikomas ir poilsiaujantiems prie vandens telkinių”, – kalbėjo ministras.
Šiukšlės yra vienas iš didžiųjų Lietuvos ekologijos randų. Šiemet tradicinėje „Darom” akcijoje, preliminariais duomenimis, buvo surinkta apie 2000 tonų šiukšlių.
Šiukšlės ne tik gadina kraštovaizdį ir nuotaiką poilsiautojams, bet į aplinką išskiria ir kenksmingas medžiagas, plastikas gali nesuirti šimtmečius, o įvairios pakuotės, valai pražudyti įsipainiojusius paukščius ar žuvis.