Atlikęs organizacijos intelekto koeficiento (IQ) testą jis surinko 162 balus – tai 2 balais daugiau nei Billo Gateso, Alberto Einsteino ar Stepheno Hawkingo IQ.
Kol negimė antras vaikas, manė kad tokie yra visi
Pauliaus mama Eglė Z. su vyru Lietuvą paliko beveik prieš 10 metų. Kaip moteris pati prisipažįsta, šeima važiavo ieškoti nuotykių.
Pagalvojo, kad kol sūnus pradės lankyti mokyklą, dar gali būti mobilūs ir pasibastyti po pasaulį.
Planas buvo šiek tiek apsižiūrėti, padirbėti Anglijoje, pramokti kalbą ir keliauti kur nors toliau. Tačiau po kurio laiku abu gavo gerus darbus, o kai sūnui, kuriam tuo metu buvo penkeri, pradėjo ieškoti darželio, paaiškėjo, kad Anglijoje vaikai nuo šio amžiaus jau eina į mokyklą. Nors vaikas tuo metu net kalbos dar nemokėjo, šeima nusprendė surizikuoti ir pasilikti.
– Ar jam buvo labai sudėtinga adaptuotis?
– Kadangi rudenį kraustėmės iš vieno miesto į kitą, mokyklą sūnus pradėjo lankyti jau prasidėjus mokslo metams, nekalbėdamas angliškai, tačiau per pusę metų klasėje tapo geriausias – matematikoje, rašyme, skaityme. Nuo antros klasės jau nebuvo nė karto, kad nebūtų įvertintas kitaip, tačiau mes to pernelyg nesureikšmindavome. Kad tai nėra normalu supratome tik gimus dukrai. Tai visiškai normalus, savo metus atitinkantis vaikas. Kad išmoktų daugybos lentelę, su ja reikia sėdėti ir mokytis. Pauliui viskas gaunasi be ypatingų pastangų. Todėl netgi šiek tiek bijau – jeigu ateis laikas, kai sūnui darbo įdėti teks daugiau, jis gali nesugebėti ir nuleisti rankas.
Labai nesistebėjau ir tada, kai pirmuosius žodžius jis pradėjo tarti aštuonių mėnesių. Neseniai atsiverčiau dienoraštį, kurį rašiau, kai Paulius buvo mažas. Jame yra įrašas: „Pauliui sukako aštuoni mėnesiai. Jis taria „mama“, „tetia“, „baba“, „mam“ (kai nori valgyti), „opa“ (kai nori ant rankų)“. Jis visada buvo brandus vaikas.
Prisimenu, būdamas dvejų metukų turėjo pūlinį ausyje, kurį teko pradurti. Pas gydytoją jis pradėjo melstis, prašydamas Dievo pagalbos, nors mes nieko panašaus nebuvome jo mokę.
Ketverių metų pradėjęs skaityti labai susidomėjo Biblija, praktiškai mintinai žinojo visas istorijas. Nuo septynerių prasidėjo dinozaurų periodas: skaitė visas iš eilės enciklopedijas apie juos ir galėjo pasakyti, koks dinozauras, kokiais metais atkastas ir kokio universiteto koks profesorius jį tyrinėjo.
Dabar jis dešimtokas. Pagrindinėje mokykloje mokiniai į klases suskirstyti pagal lygius, t. y. pagal dalykų įvertinimus. Jis visuose dalykuose yra aukščiausiame lygyje. Tačiau problemų kyla su drausme, kadangi viską padaręs nebeturi, ką veikti, net jei mokytojai ir duoda papildomų darbų. Matematikos mokytojas man yra sakęs: „Nesuprantu, kaip jis kalbėdamas gali be klaidų spręsti uždavinius“.
– Kaip kilo mintis patikrinti sūnaus IQ?
– Vieną rytą perskaitėme DELFI straipsnį apie garsenybių IQ. Tame straipsnyje buvo paminėta „Mensos“ organizacija. Susidomėjome, kas yra ta „Mensa“, ir išsiaiškinome, kad tai aukšto intelekto žmonių bendruomenė. Sužinojome, kad Birmingeme kaip tik netrukus bus galima laikyti testą, o mes gyvename netoliese. Sūnus ilgai priešinosi, tačiau galiausiai sutiko. Tiesa, važiavo su didžiausiu nepasitenkinimu ir tikrai nedėjo daug pastangų atsakinėdamas į klausimus. Kai gavome rezultatus, negalėjome patikėti savo akimis. Pagal IQ Paulius patenka, kaip buvo parašyta „Mensos“ atsakyme, tarp 1 proc. aukščiausią intelektą turinčių žmonių.
– Kokia buvo jo reakcija?
– Jis pats didelių emocijų neparodė. Kai paklausiau, ar supranta, ką tai reiškia, nukreipė pokalbį apie vakarienę. Mokykloje taip pat nepasigyrė. Jis visiškai nesureikšmina šio dalyko ir pats save pašiepia. Lipa žemyn iš savo kambario ir sako: „Atsargiai, mirtingieji, genijus ateina“. Esame sutarę, kad dar keletą dienų šią temą pagvildensime, o vėliau pamiršime.
Taip ir Pauliui pasakėme – iš esmės Dievas jam davė įrankį, ir jeigu jis juo pasinaudos, turės šansą kažko pasiekti. Bet jeigu neinvestuos į save, nesimokys, savo sugebėjimus tiesiog iššvaistys. Aukštas intelektas – tai tarsi galingas kompiuteris, ką į jį įrašysi, tai ir gausi. Jis ir pats puikiai supranta, kad jo protas nėra jo pastangų rezultatas. Šiuo metu tikimės, kad buvimas „Mensos“ nariu papuoš jo CV ir lengviau atvers duris stojant į universitetą ar ieškant darbo. Tai tarsi laimingas bilietas. Gal dabar ir mokytojai daugiau investuos į jį. Jeigu jis pakankamai neapkraunamas, elgiasi taip, kaip ir visi vaikai – tiesiog krečia išdaigas.
– Apie kokią ateitį svajoja pats sūnus?
– Prieš dešimtą klasę jam reikėjo pasirinkti dalykus, kurių mokysis toliau. Visi mokytojai norėjo, kad jis pasirinktų jų dalyką. Anglų kalbos mokytoja net nežinojo, kad jis gimęs ne Anglijoje. Tačiau ką gali žinoti apie savo ateitį 13 metų paauglys? Pasirinkimus padaryti jam padėjau aš – matematika, fizika, biologija, inžinerinės sistemos, sociologija, anglų kalba. Dabar visi iš jo tikisi per egzaminus A įvertinimo su žvaigžde, dėl to jis jaučia didelį spaudimą ir nerimauja, ar pateisins lūkesčius.
Šiuo metu jis norėtų studijuoti inžineriją Kembridže, nors nuo pat mažens kurdavo filmukus ir jau turi savo kanalą Youtube svetainėje, iš kurio užsidirba kažkiek pinigėlių. Taip pat įgarsina žaidimus, daro įvairius filmų ir dainų dešimtukus ar penketukus. Visada maniau, kad jis pasuks į šou industriją, bet sūnus nusprendė, kad tai gali likti hobiu. Tačiau dar viskas gali pasikeisti, gal vėliau nuspręs pasinerti į matematiką, nes tai jam artimiausias dalykas.
Tarp jauniausių „Mensa“ narių – dvimečiai
Organizacijos „Mensa“ nariu yra tapęs ne vienas ir kur kas jaunesnis vaikas. Štai penkiametis Gusas, kurio IQ – 147, į organizaciją buvo priimtas, kai laisvai skaitė knygas, mintinai mokėjo periodinę elementų lentelę ar pasaulio žemėlapį ir kartais pataisydavo savo tėvo geografines klaidas. Tėvai vaiko sugebėjimais susidomėjo, kai dar būdamas 18 mėnesių vaikas, mokomas sėdėti ant puoduko, kad nenuobodžiautų pasiimdavo „paskaitinėti“ laikraštį arba žurnalą.
Jauniausia žmonių su aukštu intelektu organizacijos nare yra tapusi dvejų metų mergaitė. Jos IQ siekia 156 balus. Ji tuo metu galėjo atmintinai pasakyti anglų kalbos abėcėlę, suskaičiuoti iki 10 ispaniškai ir išvardinti trikampių rūšis. Kita mergaitė, taip pat priimta į intelektualų klubą panašaus amžiaus, būdama vos dvejų jau mokėjo paraidžiui pasakyti savo vardą ir perskaityti žodžius „mama“ ir „tėtis“. O štai ne vienerius metus jau skaityti keturmetė surinko net 159 balus. Tai vos vienu balu mažiau nei yra surinkęs kosmologijos profesorius Stephenas Hawkingas ir savo laiku Albertas Einsteinas.
Testus tikrinantys specialistai teigia stebintys tendenciją, kad šiuolaikiniai vaikai vis dažniau surenka daugiau nei 100 balų. Tai aiškinama pasikeitusiu gyvenimo būdu. Todėl neatmetama galimybė, kad vieną dieną daugelis žmonių bus tokie protingi, koks buvo A. Einsteinas, o A. Einsteino IQ įvertis taps įprastu rezultatu. Į „Mensa“ IQ testą įtraukta elementų iš maždaug 200 intelekto testų, o gautas įvertis palyginamas su kitais to paties amžiaus grupės įverčiais. „Mensa“ veikia įvairiose pasaulio šalyse. Vien Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje ji turi apie 24 tūkst., JAV – apie 50 tūkst. narių. Iš viso „Mensa“ klubui priklauso apie 110 tūkst. planetos gyventojų iš 100 valstybių. Norint tapti intelektualų klubo nariu reikia surinkti ne mažiau kaip 135 balus.
Kas yra tas intelekto koeficientas?
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros lektorius Kęstutis Dragūnevičius, paklaustas, kaip apdorojami panašių testų rezultatai, paaiškino, kad 100 balų yra laikoma statistiniu vidurkiu, kurį pasiekia 50 proc. žmonių.
„Kita daugmaž sutarta riba – 15 balų yra vienas standartinis nuokrypis, t. y. jei jūs pasiekiate 115 balų, aplenkiate apie 84 proc. žmonių. Jeigu pasiekiate 130, aplenkiate 98 proc. žmonių. Nuo 145 balų prasideda statistinės išimtys. Taigi nuo šios ribos prasideda mažiau nei 1 proc. Iš esmės standartinėje psichologijoje ir taikomi testai, kurie intelektą matuoja maždaug iki 145 balų, kadangi gautinę ribą nustatyti yra sunku. Mat vidutinio intelekto žmonių yra daug, atlikti patikimus tyrimus su jais įmanoma ir jų intelektas išmatuojamas gana tiksliai. Atlikti tyrimus su didesnį intelektą turinčiais žmonėmis jau sunkiau, kadangi jų nėra daug. „Mensa“ tuo užsiima ir pretenduoja, kad jie gali išmatuoti aukštą intelektą ir net duoti daugiau nei 160 balų įvertinimą“, - svarstė pašnekovas.
Pasak jo, 162 balų intelekto koeficientą turinčių žmonių yra gerokai mažiau nei 1 proc., tačiau dėl sunkumų gauti patikimą statistiką, „Mensa“ apibendrina ir neišskiria jų atskirai. „Tiesiog sunku pasakyti, kelintas jis žmogus pasaulyje. Remiantis jų skaičiavimais, jis turėtų pakliūti į maždaug 0,1 proc. gabiausiųjų. Tai jau visiškos statistinės išimtys“, - teigė psichologas.
Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, mokslininkai, svarstydami, kas yra intelektas, apsistojo ties instrumentiniu jo apibrėžimu – esą intelektas yra tai, ką matuoja testai. Paprastai šiais testais matuojamos tik kelios intelekto rūšys – matematinis, erdvinis ir kalbinis, tačiau daugybė intelekto rūšių nematuojama, pavyzdžiui, socialinis, t. y. sugebėjimas bendrauti.
„Žmogus gali turėti labai aukštą intelektą, bet būti visiškai kvailas bendravimo situacijose, neturėti empatijos, nesuprasti kito žmogaus. Taip pat neįtraukiamas muzikinis intelektas, kinestetinis, kuriuo pasižymi akrobatai ir sportininkai, psichologinis, kuriuo pasižymi dvasininkai, psichologai, jogai. Taip pat šie testai matuoja reakcijos greitį, t. y. kaip greitai žmogus atlieka užduotis, rodo žmogaus sugebėjimą manipuliuoti sąvokomis, skaičiais, sudėtingomis sistemomis, tačiau nekoreliuoja su kūrybiškumu. Pasirodo, daug kūrybiškų žmonių, kurie sukūrė kažką ypatinga, sugalvojo genialią idėją paliko pėdsaką pasaulyje, nebūtinai turėjo labai aukštą intelektą. Mat jei žmogus genialus, bet lėtas, jo intelektas pagal šiuos testus bus žemas“, - aiškino pašnekovės.
Psichologės teigimu, pagal šį testą aukštą intelektą turintis žmogus gali būti sėkmingas tam tikrose srityje – jis gali būti geras mokslininkas, programuotojas, vertėjas, verslininkas, bet visiškai nebūti genijus, kuris kažką sukurs. Tarkime, tarp psichologų nėra daug žmonių, kurių aukštas šis intelektas, o tarp fizikų tokių žmonių daugiau, nes jų matematinis, erdvinis intelektas, priešingai nei psichologiją besirenkančių žmonių, yra aukštas. Taigi tai yra vienpusis gebėjimas, kuris visai nebūtinai lemia žmogaus gyvenimo sėkmę. Sėkmingas žmogus gali būti tik toje srityje, kurioje šių gebėjimų reikia. Tuomet jis visko pasieks labai lengvai ir greitai. Taigi, viena vertus, žmogus iš tiesų turi galingą instrumentą, tačiau labai svarbu gyvenime pasirinkti tokią sritį, kurioje jį bus įmanoma pritaikyti. Kai kuriose srityse jis visiškai nepritaikomas.
