Nustebsite, kiek būtina sportuoti norint išvengti ligų

 (13)
„The BMJ“ paskelbtas tyrimas įrodo, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp fizinio aktyvumo ir penkių dažniausiai pasitaikančių ligų. Paaiškėjo, kad naudos iš sporto gausime tik tada, jei judėsime daug daugiau nei šiuo metu rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistai, skelbia yahoo.com.
© Shutterstock nuotr.

Nieko stebėtino, kad būdami fiziškai aktyvūs rečiau susiduriame su sveikatos problemomis. Tačiau į klausimą, kiek ir kaip mankštindamiesi pasieksime geriausio rezultato, tikslaus atsakymo tyrimą atlikę mokslininkai dar neduoda.

Buvo išanalizuoti 174 ankstesnių tyrimų rezultatai. Atliekant tuos tyrimus buvo siekiama nustatyti ryšį tarp fizinio žmogaus aktyvumo ir kurios nors vienos iš penkių lėtinių ligų: krūties ir žarnyno vėžio, cukrinio diabeto, infarkto ir insulto. Kalbant apie fizinį aktyvumą turimas omeny bet koks aktyvumas, įskaitant mankštą, namų ruošą, darbą sode, taip pat ėjimą ir važiavimą dviračiu.

Kaip ir tikėtasi, labiausiai fiziškai aktyviems žmonėms grėsė mažiausias pavojus susirgti bet kuria iš minėtų penkių ligų.

Deja, nors Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja ne mažiau kaip 600 medžiagų apykaitą skatinančio fizinio aktyvumo (MET) minučių per savaitę, tyrimas parodė, kad labiausiai rizika sumažėja esant daug didesniam krūviui, būtent – 3–4 tūkst. fizinio aktyvumo minučių per savaitę.

Taip, skirtumas didžiulis. Tačiau neišsigąskite. MET minutės neatitinka įprastų minučių: jų trukmė apskaičiuojama atsižvelgiant į veiklos, kuria užsiimate, intensyvumą. Pavyzdžiui, bėgimo MET vertė – 7, o šuns augintinio vedžiojimo – 3. Taigi, pusvalandis bėgimo prilyginamas 210 MET minučių (7 x 30), o pusvalandis vaikščiojimo – tik 90 MET minučių (3 x 30).

Kaip įsitikinote, 3 tūkst. MET minučių per savaitę – ne tiek daug, kaip iš pradžių atrodė, ypač jei fizinis aktyvumas labai įvairus. Pavyzdžiui, paprastai per dieną galima iš viso 10 min. lipti laiptais, 15 min. siurbti kilimus, 20 min. dirbti sode, 20 min. bėgioti ir 25 min. eiti arba važiuoti dviračiu.
Kitaip tariant, tereikia kasdien po valandą ar dvi pajudėti ir galėsite manyti, kad sveikata rūpinatės tiek, kiek reikia.

„3–4 tūkst. MET minučių per savaitę gali atrodyti labai daug, bet reikia nepamiršti įskaičiuoti su bet kokia veikla susijusio fizinio aktyvumo, – sako atliekant tyrimą dalyvavusi mokslų daktarė iš Vašingtono universiteto Hmwe Kyu. – Galima pamėginti tiesiog aktyviau užsiimti namų ruoša, visada lipti laiptais, ilgiau dirbti sode, visur eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Juk tokia veikla užsiima dažnas iš mūsų. Ją ir rinkitės, jei negalite intensyviai sportuoti arba nesilankote sporto klube.“

Mokslininkai padarė išvadą, kad ankstesnių tyrimų rezultatai neįrodo, jog fizinis aktyvumas garantuoja gerą sveikatą. Be to, kadangi kalbama tik apie MET minučių skaičių per savaitę, neįmanoma nustatyti, ar geresnio rezultato pasiekiama trumpai, bet intensyviai sportuojant, ar ilgai užsiimant kokia nors įprasta veikla.

Visgi žvelgiant į gautus duomenis galima padaryti porą svarbių išvadų. Visų pirma, PSO rekomenduojamos fizinio aktyvumo normos turi būti kelis kartus aukštesnės, kitaip sergamumas penkiomis dažniausiomis lėtinėmis ligomis tikrai nesumažės.

Antra, būtina atlikti išsamesnius tyrimus daugiau dėmesio skiriant konkretiems darbams, kuriuos atlikdami būname fiziškai aktyvūs, o ne specialiai daromai mankštai ir sportiniams užsiėmimams. Tai būtina, norint pateikti rekomendacijų, kaip be ypatingų pastangų pasiekti fizinio aktyvumo normą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją