Laukia laboratorijų pastato statybų
Lietuvoje veikia penki mokslo ir technologijų slėniai, kurių vienas – Jūrinis – yra Klaipėdoje. „Jau pats pavadinimas nurodo, kad mūsų slėnis išskirtinis savo jūrine specifika. Jame susitelkė mokslininkai, kurie dirba jūros ekologijos srityje, prisideda prie jūrinių technologijų, kuria ir dirba kartu su verslu, kuris susijęs su jūra“, – teigė Jūrinio slėnio Jūros tyrimų atviros prieigos centro direktorė Viktorija Vaitkevičienė.
Jūros tyrimų atviros prieigos centras yra Klaipėdos universiteto padalinys, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti Jūrinio slėnio mokslinės infrastruktūros funkcionavimą, atvirą prieigą ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas vidaus ir išorės vartotojams, plėtoti bendradarbiavimą su verslu, paremtą aukšto lygio moksliniais tyrimais ir technologijų vystymu.
Integruoto mokslo, studijų ir verslo (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programa, kurios paskirtis Klaipėdoje įkurti ir vystyti Jūrinį slėnį, Vyriausybės nutarimu patvirtinta 2008 metais.
„Nuo tada slėnis pradėjo kurtis, telktis, vystytis ir dirbti. Negaliu pasakyti, kad slėnis jau visiškai įkurtas. Mums dar trūksta laboratorijų pastato, į kurį bus perkeltos visos slėnio laboratorijos, visa įranga, kurios dabar neturime, nes nėra sąlygų ją laikyti. Kai įsikelsime į naują laboratorijų pastatą, tada bus galima sakyti, kad esame visiškai įsikūrę“, – kalbėjo V. Vaitkevičienė.
Tiria ir gamtą, ir konstrukcijas
Jūriniame slėnyje šiuo metu veikia penkios laboratorijos. Visos jos yra funkcionuojančios, tik daliai jų trūksta tam tikros įrangos.
Slėnyje veikia Jūros chemijos, Jūros ekosistemų, Jūrinių konstrukcijų patikimumo, Vandens transporto technologijų, Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos.
Jose atliekami hidrofiziniai, hidrocheminiai, geologiniai, biologiniai, ekologiniai jūros ir kranto zonos ekosistemų išteklių tyrimai; oro taršos, kuro savybių, atsinaujinančių energijos išteklių tyrimai; jūrinių ir kranto mechaninių ir mechatroninių sistemų dinamikos, jūrinių konstrukcijų ir konstrukcinių medžiagų tyrimai; intelektinių transporto sistemų valdymo išmaniųjų technologijų kūrimas; laivybos uostų, laivų pramonės, jūrų verslų ir jūrinės energetikos technologijų ir įrenginių tyrimai; laivų hidrodinamikos, mechanikos, energetikos ir aplinkosaugos technologijų, sistemų ir įrenginių tyrimai ir tobulinimas.
„Laboratorijose mokslininkai atlieka ir mokslinius darbus, ir teikia paslaugas verslui“, – reziumavo pašnekovė.
Gali ieškoti cheminių ginklų
Jūrinio slėnio pasididžiavimas – mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. 39 metrų ilgio ir 12 metrų pločio katamarano tipo laivas skirtas plaukioti iki 200 mylių nuo kranto atstumu, esant vėjo greičiui iki 20 metrų, o bangų aukščiui − 3,5 metrų. Laivo įgulą sudaro 6 žmonės, be jos laive gali dirbti 12 mokslininkų. Studentai jame turi puikią galimybę atlikti praktiką.
Laive pritaikytos naujausios technologijos, todėl numatyta, kad jis gali būti naudojamas tiek moksliniams tikslams, tiek įvairių jūrinio sektoriaus veiklų poreikiams tenkinti: vykdyti jūrinės aplinkos monitoringą, žuvų išteklių tyrimus, reaguoti į taršos incidentus, vykdyti palaidoto cheminio ginklo rajonų taršos monitoringą.
„Mintis“ daro ir gerus darbus. Jis buvo naudojamas padėti iškelti iš katastrofą Baltijos jūroje patyrusio lėktuvo An-2 žuvusio piloto palaikus, laivo įranga buvo naudojama atlikti povandeninę nuskendusio lėktuvo apžiūrą“, – priminė V. Vaitkevičienė.
Kai laivas „Mintis“ buvo pastatytas, pasigirdo kalbų esą jis per brangus ir niekada neatsipirks. Laivo „Mintis“ statybos, visa jo įranga kainavo apie 10 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos yra ES investicijos.
„Mes matome didelį laivo potencialą. „Mintis“ tikrai dirbs, atliks ir užsakymus verslui, ir padės mokslininkams jų tyrimuose. Reikia pripažinti, kad jūros mokslo negalima daryti sausumoje, reikia plaukti į jūrą, imti mėginius, atlikti kitus tyrimus. Laive dirbančių specialistų akys žiba. Jie džiaugiasi ta įranga, ją išnaudoja ir išnaudos, ir visi mes turėsime naudos“, – patikino V. Vaitkevičienė.
Įkurti Jūrinio slėnio infrastruktūrą kainavo apie 19 mln. eurų, į šią sumą įskaičiuotos ir investicijos į laivą „Mintis“. Tačiau pinigų reikės šiek tiek daugiau, nes slėnis vis dar plečiasi.
Užsakymų iš verslo netrūksta
Viena pagrindinių Jūrinio slėnio misijų – skatinti artimesnę jūros mokslų, studijų ir verslo sąveiką. „Tikrai galime pasidžiaugti, jog Jūriniame slėnyje yra ryšis tarp mokslo ir verslo. Klaipėdoje yra dalis mokslininkų, kurie turi senus, gilius ryšius su verslu ir dirba ne vienerius metus. Kelios naujos laboratorijos, kur dirba nauji žmonės, jau užmezga ryšius su verslu. Mes matome, kad tie žmonės yra veržlūs, iniciatyvūs, turi sumanymų, kuriuos siūlo verslui. Iš pastarojo sulaukiame nemažai užsakymų atlikti įvairius darbus, tyrimus“, – pasakojo direktorė.
Ji pabrėžė, jog mokslas ir verslas yra lygiaverčiai partneriai, kuriems būtina bendradarbiauti. „Kuo verslas naudojasi? Įmonės užsako pačius įvairiausius tyrimus – ir ekologinius, ir technologinius. Pavyzdžiui, Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijos vyrukai atlieka mechanizmų vibracijų tyrimus – važiuoja į keltus, į laivus, į įmones. Jei kas nors užsakytų patikrinti, ar laivas pastatytas tinkamai, mes tai padarytume. Kol kas įmonės konstrukcijų tyrimus užsako prevenciniais tikslais. Jei laive atsiranda koks triukšmas ar vibravimas, laivo savininkai kviečiasi mūsų mokslininkus, kad jie įvertintų, kas vyksta, kiek laivas dar gali būti eksploatuojamas, ar jam jau reikalingas remontas, rekonstrukcija“, – aiškino V. Vaitkevičienė.
Kitose laboratorijose atliekamų tyrimų nauda taip pat neabejojama. Nemažai jų turi padėti išspręsti ekologines problemas. „Visi norime turėti švarią Baltijos jūrą, mokslininkai tirdami jos būklę teikia rekomendacijas, ką daryti, kad ji būtų švaresnė. Pavyzdžiui, tiria ir žuvų resursus, analizuoja, kodėl jų mažėja, kodėl jos migruoja, ką daryti, kad jų nemažėtų. Į jūrą keliasi vėjo energetika, todėl reikia tirti, kiek tai turės įtakos žuvų, paukščių populiacijai. Kitaip tariant, laboratorijose moduliuojamos situacijas, kiek vėjo energetika bus naudinga ar kenksminga“, – teigė pašnekovė.
Reaguoja į aktualijas
Ji pabrėžė, jog norėtųsi dar didesnio verslo ir mokslo bendradarbiavimo ir neabejoja, kad taip ir bus. Jūrinio slėnio laboratorijose kuriami ir išradimai, nauji įrenginiai, kurie turėtų labai pasitarnauti verslui.
Vienas tokių išradimų – išmetamųjų dujų valymo laivuose įrenginys. „Turime pasigaminę laboratorinį modelį išmetamųjų dujų valymo įrenginį. Kadangi dabar tai labai aktualu Baltijos jūroje – sieros valymas, nes nuo šių metų pradžios įsigaliojo vadinamoji sieros direktyva, kurioje nurodyta, kiek sieros gali į orą išmesti laivai, kiekiai labai sumažinti.
Laivų savininkai turėjo rinktis, ar naudos mažasierį kurą, kuris yra labai brangus, ar statyti antrinį išmetamųjų dujų valymo įrenginį. Kiek žinau, kai kurie tarptautiniai keltai įsirengė tokius valymo įrenginius, tačiau jie labai neekonomiški. Mes turime pasigaminę tokį mažą įrenginį, kuris yra šiek tiek kitoks. Atliekame bandymus ir, jei pasiteisins, patentuosime. Kuo jis išskirtinis? Mūsų valymo įrenginio yra kitas veikimo principas ir panaudojimo galimybės. Jis turėtų būti ekonomiškesnis, nes pats gamins jam reikalingos energijos srautą, todėl reikės montuoti mažiau siurblių. Mūsų įrenginys yra nedidelis, todėl jis galėtų būti montuojamas nedideliuose laivuose, pavyzdžiui, žvejų, kurie žvejoja Baltijos jūroje. Dabar jie naudoja mažasierį kurą ir jiems tai labai brangu“, – aiškino Vandens transporto technologijų laboratorijos tyrėjas Vygintas Daukšys.
Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina ES. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje ir buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat Jūrinis Klaipėdoje.
