Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai yra pavaldūs aštuoniems regionų aplinkos apsaugos departamentams. Kiekvienas regionas skirtingas. Utenos regione šimtai ežerų, kuriuos reikia prižvelgti, Vilniaus regione inspektoriai kasmet susiduria su didžiuliu iššūkiu apsaugoti lašišų populiacijas, šiaurės Lietuvoje nuo brakonierių kulkų tenka saugoti tauriuosius elnius ir briedžius, tad pagal vieną sistemą negalima įvertinti inspektorių darbo.

„Visko yra, bet žiūrint į ilgą laikotarpį, gamtos apsaugos srityje matyti pažanga, rezultatai ir inspektorių darbą vertinu teigiamai. Stengiuosi keisti požiūrį į jų darbą. Nenoriu, kad jų darbas būtų vertinamas pagal surašytų protokolų ir skirtų baudų skaičių. Pažeidėjai turi žinoti, kad jie bus neišvengiamai sulaikyti, pagauti ar bent jau išbaidyti. Ir tai jau vyksta“, – kalbėjo ministras.

Stebimi ar ne, bet atsiranda ir rizikuojančių. Iš subrakonieriautų lašišų grupuotės darosi dešimčių tūkstančių litų verslus.

„Tenka taikyti griežtas priemones, yra konfiskuojami įrankiai, net automobiliai, bet vis dar atsiranda brakonierių, kurie nori rizikuoti viskuo. Vis dėlto, manau, kad iš esmės pagrindinis dalykas yra prevencija. Brakonieriai turi žinoti, kad inspektoriai budi, kad turime techninių priemonių – vaizdo kamerų potencialiose vietose“, – sakė K. Trečiokas.

Bendraujant su inspektoriais, visi iki vieno kalbėjo, kad sunkiausia šiame darbe yra biurokratinis darbas. Ne vieną valandą, kai galėtų būti gamtoje, budėjimuose ar pasalose, inspektoriai praleidžia pildydami įvairias formas. K. Trečiokas tą žino ir teigė, kad ieškos būdų kaip patobulinti sistemą.

Kęstutis Trečiokas
„Gerėja inspektorių aprūpinimas, gerėja rezultatai, bet skirtinguose regionuose skirtinga ir situacija. Dabar vykstančių reformų metu stengiamės, kad nesusilpnėtų ši struktūra. Norime mažinti valdantį aparatą ir didinti gamtoje dirbančių inspektorių skaičių ar padidinti jau dabar esančių inspektorių atlyginimus ir juos taip motyvuoti. Situacija nėra bloga, bet manau, kad ateityje turėsime dar geresnių rezultatų“, – sakė ministras.

Jei neįmanoma prie kiekvieno lašišos lizdo pastatyti po inspektorių, tai atsiranda kas jiems mielai padės. Pilietiškai mąstantys žvejai šiemet įsiliejo į išteklių apsaugą. Vien per „Lašišos“ akciją Kauno regione inspektoriams talkino 127 neetatiniai gamtos apsaugos inspektoriai. Dar įvairūs žvejai patys savarankiškai budėjo paupiuose. Ministras tuo džiaugėsi ir priminė, kad prie gamtos apsaugos gali prisidėti kiekvienas.

„Dabar turėjome tokią įsiliejimo į neetatinių inspektorių gretas bangą. Kurį laiką ši sritis buvo kiek primiršta. Aš tai labai sveikinu ir manau, kad jie savo darbą padaro. Tuo pačiu noriu priminti, kad yra ir kitų būdų padėti gamtai – turime karštąją liniją, kuria galima pranešti apie įvairiausius pažeidimus – nelegalų miško kirtimą, brakonieriavimą. Tai yra galimybė visuomenei prisidėti prie to proceso ir tai duos rezultatų“, – kalbėjo K. Trečiokas.