Netikėtos automobilių gaisrų priežastys: nuleista padanga, graužikai ir besišildančios katės

 (7)
Tai, kad liepsnojantis automobilis – ne juokai, o reali grėsmė aplinkiniams automobiliams bei žmonėms, spalio 18-ąją galėjo įsitikinti kelių Vilniaus Karoliniškių mikrorajono daugiabučių gyventojai. Tylų šeštadienio rytą kieme nugriaudėjo stiprus sprogimas, į dangų ėmė kilti kelių metrų aukščio liepsna, o virš daugiaaukščių pastatų iškilo juodų dūmų debesis.
© T.Kasperavičiaus nuotr.

„Nors mūsų iškviesti gaisrininkai atvyko per kelias minutes, iš automobilio liko tik apdegęs kėbulas. Sprogimo būta tokio smarkaus, kad buvo pažadinti visi kaimynai – todėl ir spėjo laiku patraukti šalia stovėjusius automobilius“, – pasakojo sostinės V.Vaitkaus gatvės gyventoja Vidmantė.

Degantis automobilis Karoliniškėse
Degantis automobilis Karoliniškėse
© Liudininkės nuotr.

Automobilių gaisrų priežastys gana įvairios – nuo tyčinio padegimo iki laukinių graužikų ar kačių išdaigų, vis dėlto dažniausiai kibirkštis įsižiebia dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Dar labiau tai būdinga besikeičiant orams.

44 liepsnojantys automobiliai per metus – tiek vidutiniškai transporto gaisrų Lietuvoje fiksuoja vien Europos bendrovė „ERGO Insurance“. Draudikai pastebi, kad šioje statistikoje – tik kasko draudimu pasirūpinusių vairuotojų nelaimės, todėl tikrieji automobilius niokojančių gaisrų mastai yra kur kas didesni.

Draudimo bendrovės trejų metų duomenimis, rudenį fiksuojama ketvirtadaliu, o pavasarį – net 40 proc. daugiau transporto gaisrų nei vasarą. Įprastai tokių nelaimių kiek padaugėja suprastėjus orams ir temperatūrai nusiritus žemiau nulio laipsnių.

„Automobilį dažniau pavyksta išgelbėti, jei gaisras įsižiebia šalia esant vairuotojui – dėl stabdžių gedimo, laiku nepastebėjus nuleistos padangos arba bandant automobilį užvesti. Žinoma, didžiausios žalos fiksuojamos tada, kai automobilis užsidega stovėdamas – retai kada pavyksta dūmus ar liepsną sustabdyti laiku“, – sako „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Pasak jo, stovintys automobiliai užsidega dėl elektros gedimų, neprofesionaliai sumontuotos dujų įrangos, taip pat pasitaiko ir laidus graužiančių gyvūnų arba automobilio viduje besišildančių kačių. Neapsieinama ir be piktavalių rankų – pasitaiko automobilių padegimų.

Draudikai pastebi, kad trečdalis automobilių gaisrų atneša didesnę nei 10 tūkst. litų žalą – dažniausiai tokiu atveju tolesnė automobilio eksploatacija yra neįmanoma. Deja, žalų administravimo ekspertai savo praktikoje sutinka ir didesnių transporto gaisrų – kai nuo vieno automobilio įsiliepsnoja ir kiti. Toks įvykis šiais metais buvo užfiksuotas Kaune – šiais atvejais skaičiuojamos du, tris ar daugiau kartų didesnės žalos.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo ekspertai primena, kad kiekviename automobilyje privalo būti veikiantis 2 litrų gesintuvas, tačiau pagrindiniu ginklu su automobilių gaisrais įvardija jų prevenciją.

„Vairuotojai turėtų nuolat rūpintis savo automobilio technine būkle ir jį tinkamai prižiūrėti. Norint apsisaugoti nuo gaisro, būtina pasitelkti profesionalus. Darbai su elektra ar dujine įranga neturėtų būti atliekami pačių vairuotojų“, - primena A. Pilčicas.

Dažniausia klaida – bijoma atidaryti variklio gaubtą

UAB „Gaisriniai tyrimai“ direktorius Vytautas Valaitis pataria, kaip elgtis užsidegus automobiliui.

„Išjungus automobilio variklį ir neištraukus iš spynelės raktą pirmiausia reikia surasti variklio gaubto atidarymo rankenėlę ir gaubtui atšokus į tarpelį gesintuvu purkšti miltelių. Numalšinus pirmąją ugnį, užsidėjus apsaugines pirštines reikia surasti rankenėlę gaubto atidengimui ir viena ranka lėtai keliant gaubtą, kita gesinti ugnį. Atidengus gaubtą ugnį reikia pradėti gesinti tikslingai, t. y. gesintuvu purkšti ten, kur liepsnoja ugnis. Gaisrą užgesinus, kad dėl trumpo elektros sujungimo nekiltų naujas gaisras, reikia atjungti akumuliatorių“, – pasakoja V. Valaitis.

Pasak V. Valaičio, dažniausia klaida – kai baiminamasi atidaryti gaubtą ir gesintuvu pradedama purkšti ant gaubto viršaus arba ugnis pradedama gesinti iš apačios. Tokiose situacijose norisi viską padaryti greitai, tačiau skubėjimas neretai pakiša koją – vairuotojai supanikuoja ir neberanda gaubto kabliuko, o galiausiai jį suradę gaubtą atidaro per greitai. Tuomet deguonies gavusi ugnis dar labiau įsiplieskia.

Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją