Naujųjų medijų kalbos specialistams – plačios karjeros galimybės

 (1)
„Medijų įtaka ir populiarumas auga kasdien, todėl žmonių, išmanančių naujųjų medijų kalbą neabejotinai reikia. Nebeužtenka būti vien tik kalbos specialistų, jeigu nežinai, kaip gali tą kalbą pritaikyti naujųjų medijų erdvėje. Šiuo metu visuomenei ypatingai reikalingi universalūs specialistai, o laikui bėgant jų poreikis tik augs“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė.
Naujosios medijos
© KTU nuotr.

Kalba yra gyvas organizmas, kuris kinta, evoliucionuoja priklausomai nuo aplinkos. Žmonių kasdienis gyvenimas persikelia į elektroninę erdvę, o medijų kalbos sudedamosios dalys dabar jau yra ne tik tekstas: kalbai keičiantis, vis dažniau naudojame grafinius ženklus, vaizdus, hiperteksto nuorodas, muziką, garsą ir vaizdą.

Užsienio kalbų specialistės S. Petronienės teigimu, šiandien rašytojui, žurnalistui, redaktoriui, reklamos ir net marketingo specialistui – kiekvienam, kurio darbas susijęs su tekstu – būtina išmanyti naująsias medijas. Lietuvoje tokie specialistai pradėti ruošti prieš trejus metus, KTU įsteigus Naujųjų medijų kalbos studijų programą.

Disciplinų rinkinys kūrybingam studentui

KTU Naujųjų medijų kalbos studijų programą sudaro lingvistikos ir medijų, susijusių su informacinėmis technologijomis, studijos. Hipertekstas, informacijos rengimas ir publikavimas internete, multimedijos elementai – disciplinos susijusios su informacinėmis technologijomis ir akcentuojamos visose studijų moduliuose.

„Naujųjų medijų kalbos studentai išmoksta redaguoti, konvertuoti ir multimedijomis kurti audiovizualinę medžiagą. Programoje yra labai daug rašymo modulių: akademinis, kūrybinis, techninis-profesinis ir rašymas medijoms. Studentai išmoksta ne tik rašyti įvairaus žanro ir turinio tekstus kaip kalbos specialistai, bet geba ir tą kalbą publikuoti internete“, – apie studijų programos specifiką kalbėjo S. Petronienė.

Saulė Petronienė
Saulė Petronienė
© KTU archyvo nuotrauka

Šalia lingvistikos bakalauro galima laisvai rinktis bet kokias gretutines studijas ir įgyti norimą kvalifikacinį laipsnį renkantis iš KTU studijų programų, tokių, kaip Marketingas, Viešoji politika, Psichologija, Ekonomika ar kt.

Jau pirmame bakalauro studijų kurse studentams suteikiama galimybė pradėti mokytis naują užsienio kalbą: prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, švedų ar rusų, todėl Naujųjų medijų kalbos studijų programos absolventai ne tik puikiai valdys anglų, bet ir papildomą užsienio kalbą. Norintiems neapsiriboti dviem užsienio kalbomis, KTU siūlo Techninės kalbos vertimo gretutines studijas, kurių metu studentai turės galimybę mokytis ir daugiau užsienio kalbų.

Tarptautinė dėstytojų kompetencija

Anot S. Petronienės, viena iš Naujųjų medijų kalbos studijų programos patraukliausių pusių – tarptautinių dėstytojų vedamos paskaitos. Kūrybinio, akademinio rašymo modulius studentams skaito lektoriai, kuriems anglų kalba yra gimtoji.

Pasak KTU dėstytojo Gavino Stewarto iš Jungtinės Karalystės, šioje studijų programoje dėmesys skiriamas ne tik studentų įgūdžių, skirtų efektyviam bendravimui, formavimui, bet ir mokymui juos mąstyti kitaip: „Konkurencija versle yra tikrai didelė, todėl studentai yra mokomi adaptuotis – skirti formalų ir neformalų bendravimą. Naujųjų medijų kalbos kurse studentai išklauso teoriją ir įgyvendina ją per praktiką, kas tikrai padeda jų tolesniame profesiniame gyvenime.“

Akademinį rašymą dėstantis G. Stewartas tvirtina, jog Naujųjų medijų kalbą gali studijuoti kiekvienas ir čia nėra „tobulo kandidato“, arba studento, kuris būtų geresnis už kitą. Netgi domėjimasis kalbomis nėra būtinas. Šiuolaikinė kalba išgyvena nenumaldomus pokyčius, todėl reikia nuolat mokytis kalbos subtilybių ir jas taikyti esamuoju metu.

Darbdaviai vertina universalumą

Naujųjų medijų kalbos studijų programos absolventams įsidarbinimo galimybės atsiveria leidybos, marketingo, viešųjų ryšių, komunikacijos, reklamos, parodų organizavimo, turizmo srityse. Galimų darboviečių sąrašas apima sritis nuo televizijos ir radijo iki savo konsultacinio verslo.

„Bendradarbiaujame su kalbų industrijos įmonėmis, tokiomis kaip „Alma Littera“. Šiuo metu pasirašoma sutartis su tarptautine vertimo ir lokalizacijos agentūra „Pangeanic“, kuri turi filialus Londone, Valensijoje, Tokijuje, ir Šanchajuje. Mūsų studentai turi galimybę joje atlikti praktiką“, – teigia S. Petronienė.

Leidyklos UAB „Jūsų Flintas“ direktorius Sikstas Ridzevičius, jau 20 metų leidžiantis edukacinius ir pramoginius žurnalus bei knygas vaikams, mano, jog dabar medijų rinka labai dinamiška: „Jei rašytojai bus išradingi ir kūrybingi, turės sveiką analitinę nuovoką apie procesus, vykstančius žiniasklaidoje, mokės formuluoti žinutes ir rasti tinkamiausius kanalus jų sklaidai – tokiems specialistams darbo niekada netrūks.“

Sikstas Ridzevičius
Sikstas Ridzevičius
© KTU nuotr.

Pasak jo, norintys dirbti leidybos srityje studentai turi būti atviri, sugebėti nevertinti ir neprisirišti prie esamų modelių. „Siauri“ specialistai vis mažiau reikalingi, šiandien darbdaviai vertina universalumą. Vadovaujantis išradingumu, geru kalbų valdymu, įdomiais hobiais, plačia visuomenine veikla, noru ir sugebėjimu bendrauti ir bendradarbiauti, kūrybingumu, sugebėjimu nuolatos mokytis, karjeros aukštumos – ranka pasiekiamos.

Daugiau apie Naujųjų medijų studijų programą skaitykite ČIA.

KTU
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją