Naujų mokslo metų pokyčiai: gudrus planas ar dvigubi standartai

 (175)
Žinia apie privalomą matematikos valstybinį brandos egzaminą sukėlė pasipiktinimo bangą švietimo bendruomenėje, tačiau, panašu, čia sustoti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nelinkusi. Laukia dar viena šokiruoti galinti naujovė.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ministrė Audronė Pitrėnienė jau patvirtino priėmimo į valstybės finansuojamas vietas minimalius reikalavimus.

Kelia matematikos egzamino kartelę

Kaip ir buvo žinoma, asmenys, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, jau nuo 2016 m., be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų, turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį brandos egzaminą. Šiuos tris egzaminus užteks išlaikyti minimaliu lygiu – surinkti 16 balų.

Nauja tai, kad jau 2018 m. abiturientai, norintys nemokamai studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, jau turės būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu, t.y., surinkti ne mažiau kaip 36 balus.

Įdomu tai, kad analogiška kartelė nebus įvesta stojantiems į humanitarinės ir meno bei humanitarinių dalykų pedagogikos srities studijas – iš lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminų jiems užteks surinkti tuos pačius 16 balų. Savo ruožtu stojantiems į menus laikyti matematikos egzamino nereikės, užteks išlaikyti tik lietuvių ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminus.

Bus taikomi dvigubi standartai?

Ne vienam šios naujovės pasirodė įtartinos. Viešoje erdvėje imta diskutuoti, kad tai panašu į dvigubus standartus. Aukštesni reikalavimai bus taikomi norintiems studijuoti technologijos, fizikos, biomedicinos mokslus ir net socialinius mokslus, žemesni – humanitarams ir menininkams.

Švietimo srities specialistai įtaria, kad tai gerokai pakoreguos stojimo į aukštąsias procesą. Ne paslaptis, kad daugelis moksleivių tikisi studijuoti nemokamai, tad šios naujovės jiems – ypač svarbios.

Nemažai sunkumų turėtų kilti ir nuo 2018 m. ketinantiems studijuoti socialinių mokslų srityje. Dalyje šiai krypčiai priklausančių specialybių iki šiol nebuvo reikalaujama pademonstruoti savo matematikos žinias.

Nori pritraukti daugiau motyvuotų jaunuolių

Paprašyta pakomentuoti pokyčius, švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė patikino, kad, iš tiesų, nors bus griežtinama matematikos egzamino kartelė, lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminų kartelės šiuo metu keisti neketinama, tačiau į klausimą, kodėl taip nuspręsta, neatsakė.

„Sprendimas įvesti privalomą matematikos egzaminą stojant buvo padarytas prieš 2 metus. Sprendimas laikinai sušvelninti sąlygas dėl jo išlaikymo lygio buvo priimtas siekiant mokykloms duoti daugiau laiko pasiruošti. 2016 ir 2017 m. pakaks tik būti išlaikius matematikos egzaminą, o nuo 2018 m. abiturientai, norintys studijuoti socialinius, biomedicinos, fizikos ir technologijų mokslus, jau turės būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu kaip pagrindiniu lygiu“, – dar kartą informavo ji.

Pasak viceministrės, privalomus egzaminus nuspręsta įvesti siekiant kelti kartelę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.

„Užsienio šalių praktika labai įvairi, tačiau visose šalyse siekiama, kad į aukštąsias mokyklas ateitų gebantieji studijuoti, jau mokyklose įgiję bazines aukštajam mokslui reikalingas žinias“, – informavo ji, paklausta, apie tai, kokia praktika šioje srityje taikoma užsienyje.

Genoveita Krasauskienė
Genoveita Krasauskienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Skatina taikyti vienodus stojimo kriterijus

Galima pastebėti, kad šių metų abiturientai dalį naujovių išbandė. Pirmą kartą buvo įvesta lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminų kartelė pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Tokiems asmenims reikėjo surinkti minimalų 16 balų įvertinimą.

Anot G. Krasauskienės, nors išvadas po pirmų metų daryti sunku, tam tikri svarbūs duomenys jau matyti.

„Matome, kad pasirinkusių laikyti užsienio kalbos egzaminus pastebimai padaugėjo – jei 2014 m. anglų kalbos egzaminą rinkosi 46 proc. abiturientų, tai šiemet 59 proc. – 13 procentų daugiau. Lyginant su 2014 m., taip pat pagerėjo juos laikančiųjų rezultatai: šiemet anglų kalbos egzaminą laikiusiųjų surinktų taškų vidurkis 63,5, o pernai buvo 55,6. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pasirinkimas ir rezultatai stipriai nepasikeitė – tai nestebina žinant, kad šis egzaminas jau ir anksčiau buvo pagrindinis – reikalingas ne tik norint gauti brandos atestatą, bet ir skaičiuojant konkursinį stojamąjį balą“, – pokyčius apžvelgė ji.

Viceministrė taip pat priminė, kad ŠMM nustato reikalavimus tik į valstybės finansuojamas vietas. Reikalavimai norintiems studijuoti mokamose studijų vietose pagal Konstitucijos išaiškinimą – aukštųjų mokyklų autonomijos dalykas. Tačiau kartu ji pripažino, kad ŠMM „skatintų aukštąsias mokyklas taikyti vienodus stojimo kriterijus nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio“.

Matematikė: niekas nedraudžia stoti ten, kur šio mokslo žinių reikės minimaliai

Nors apie nuo 2018 m. matematikos egzamino rezultatams planuojamą taikyti išimtį Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos prezidentė Regina Rudalevičienė sužinojo iš DELFI, mano, kad tai – gera idėja.

Anot jos, surinkti 36 balus iš matematikos valstybinio brandos egzamino tiems asmenims, kurie sistemingai dirba visus metus, nėra sunku.

„Aišku, jei žmogus nekryptingai siekė savo tikslo, staiga apsisprendė, bando laikyti egzaminą, nors neturi reikiamų žinių, nes nesimokė, jam tiek balų surinkti bus sunku. Tie mokslai, kuriems numatyta pritaikyti kartelę, ir reikalauja didesnio tikslumo, loginio mąstymo. Aš manau, kad tai teisingas spendimas ir taip turėtų būti. Dažnai mes labai piktinamės viskuo aplinkui, bet yra tam tikros taisyklės ir jų turime laikytis. Jei žmogus nori studijuoti nemokamai, turi atitikti reikalavimus, kurie keliami, o ne būti nepatenkintais ir bandyti kažką keisti. Jei nemoki matematikos, niekas nedraudžia stoti ten, kur šio mokslo žinių reikės minimaliai“, – įsitikinusi ji.

Daugiau nei trisdešimt metų mokykloje dirbanti R. Rudalevičienė taip pat mano, kad matematikos žinių reikia ir studijuojant socialinių mokslų disciplinas.

„Norėdami pažinti socialinius reiškinius turime mąstyti, o matematika būtent ir yra vienas iš dalykų, kurie lavina mąstymą. Kaip suprasime socialinius dalykus, jei nemokėsime jų įžvelgti? Aš nemanau, kad problema yra reikalavimas norintiems studijuoti nemokamai surinkti bent 36 balus iš matematikos egzamino“, – sakė ji.

Kol kas tvarkai pritaria, bet tikisi, kad jei reikės, ją galės keisti

Šiai idėjai linkę pritarti ir moksleiviai. Lietuvos moksleivių sąjungos pirmininkė Akvilė Burneikaitė įsitikinusi, kad privalomas matematikos egzaminas – kryptingas žingsnis kokybiško aukštojo mokslo link.

„Reikalavimai norint patekti į valstybės finansuojamą vietą tikrai nėra aukšti, turint omenyje, kad matematikos egzamino rezultatai yra sudedamoji stojamojo balo dalis, renkantis daugumą studijų programų. Šie reikalavimai nėra neįgyvendinami, kadangi valstybės finansuojamas vietas moksleiviai gauna priklausomai nuo savo mokymosi rezultatų. Minimali matematikos egzamino kartelė – saugiklis, kuris užtikrins, kad į valstybės finansuojamas vietas, kuriose reikia tikslumo ir žinių matematikos ir kitų mokslų srityje, neįstos šių žinių neturintys abiturientai“, – mano ji.

Moksleivių atstovė taip pat pridūrė, kad į 2018 m. stojimo tvarką nereikėtų žiūrėti kaip į vienintelę ir nekeičiamą.

„Atsižvelgiant į praktiką, kiekvienais metais, maždaug gegužės mėnesį, ŠMM sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina moksleivių, studentų bei aukštųjų mokyklų atstovai. Darbo grupės tikslas – peržiūrėti stojimo tvarką ir aptarti reikiamus pakeitimus, siekiant tobulinti stojimo tvarką. Dabar numatyti minimalūs matematikos egzamino reikalavimai stojant į valstybės finansuojamas vietas yra objektyvūs ir racionalūs. Kalbant apie lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos egzaminus, kol kas numatytas rodiklis yra tenkinantis. Dėl 2018 m. bus kalbama tada, kai matysime atsinaujinusios stojimo tvarkos, t.y. 2015 – 2016 m. m. abiturientų stojimo rezultatus“, – sakė ji.

Akvilė Burneikaitė
Akvilė Burneikaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai sutrikę

Savo ruožtu Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijos pirmininko pavaduotoja mokytoja ekspertė Regina Dilienė DELFI sakė, kad minimalios kartelės įvedimui jos atstovaujamos srities egzamine nuo 2018 m. taip pat neprieštarautų, nors būtinybės tai padaryti, specialistės teigimu, nėra.

Taip ji mano, nes spėja, kad įvedus reikalavimą matematikos egzaminą išlaikyti 36 balais, šis įvertinimas prilygs lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio egzamino minimaliam balui.

„Nesu tikra, kaip ten su matematikos egzaminu yra, kokio tipo ten užduotys, tačiau reikia prisiminti, kad lietuvių kalbos žinios gali būti tikrinamos ir mokykliniu, ir valstybiniu egzaminu. Tai ir nubrėžia tam tikrą kartelę šio egzamino srityje. Gal tie 36 matematikos valstybinio egzamino balai ir yra lygūs tam, kiek tu turi turėti žinių, kad išlaikytum egzaminą mokykliniu lygiu?“, – retoriškai klausė R. Dilienė ir pripažino, kad jai iš viso keistai atrodo idėja matematikos egzaminą padaryti privalomą.

36 balais vertinamos žemiau nei vidutinės lietuvių kalbos žinios

Pasak R. Dilienės, pateikti aiškų atsakymą, ar lengva, ar sunku 36 balus surinkti lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniame brandos egzamine, nėra paprasta.

„Sunkumų kelia lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimas. Paprastai mes sakome, kad jis toks subjektyvus ir netvarkingas, kad bendras įvertinimas 50 proc. priklauso nuo mokinio, 50 proc. nuo vertintojo.

Kitą vertus, žiūrint į mano darbo praktiką, 36 balus iš egzamino paprastai surenka tie, kurių žinios yra žemesnės nei vidutinės. Jei moksleivis raštingas, jo stilius geras, gauti tokį įvertinimą nėra sunku“, – sakė ji.

Vis dėlto mokytoja pripažino, kad stresas, jei reikalavimas surinkti bent 36 balus iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino būtų patvirtintas, mokiniams kiltų. Yra tokių moksleivių, kuriems ši riba – sunkiai įveikiama.

Regina Dilienė
Regina Dilienė
© Nuotr. iš asmeninio albumo

Ar reikalinga socialinių mokslų atstovams matematika?

Įdomu ir tai, kad nuo 2018 m. matematikos mokslo pagrindų reikalaus iš socialinių mokslų atstovų. Ar tai – reikalinga, šių sričių specialistai kol kas nesutaria.

Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinių mokslų fakulteto prodekanas dr. Rytis Pakrosnis įsitikinęs, kad taikyti vienodus reikalavimus visoms socialiniams mokslams priklausančioms specialybėms nėra teisinga.

„Pagal Lietuvos mokslo krypčių klasifikatorių, į socialinius mokslus papuola ir tokie dalykai kaip ekonomika ar psichologija, ir tokie kaip socialinis darbas, politologija. Psichologui matematikos žinios kažkiek reikalingos, ekonomistui – labai svarbios, tačiau kalbant apie socialinį darbą gali kilti dvejonių. Į pastarąją sritį dažnai stoja žmonės, kurie yra orientuoti į kitą žmogų, visuomenę. Dažnai jie turi daug savanoriavimo, darbo su žmonėmis patirties. Tad kyla klausimas – ar tikrai juos į šią specialybę reikėtų atrinkti pagal matematikos žinias? Gal svarbiau atkreipti dėmesį į jų meilę žmonėms?“, – svarstė R. Pakrosnis.

Nors jis pripažino, kad į aukštąją mokyklą ateinantis asmuo turi turėti bent minimalias bendrąsias žinias, būtų linkęs diskutuoti, ar ta minimalia kartele, norintiems nemokamai studijuoti socialinius mokslus, reikėtų vadinti 36, o ne 16 balų.

Keistu vadina sprendimą dėl humanitarų

„Gali būti, kad taip užkėlę kartelę tuos žmones, kurie galėtų būti puikūs sociologai ar edukologai, paprasčiausiai atbaidysime. Gabių ir motyvuotų studentų reikia, tačiau stojant į tam tikras specialybes svarbiausias dalykas – ne matematika“, – mano R. Pakrosnis.

Keista jam atrodo ir tai, kad pagrindinio lygio kartelė taikoma tik matematikos egzaminams, tačiau nebus reikalaujama, pavyzdžiui, kad humanitarai pagrindiniu lygiu išlaikytų lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

„Jei griežtina matematikos kartelę, turėtų griežtinti ir lietuvių kalbos ir literatūros žinių vertinimą. Logiška būtų visuose egzaminuose nubrėžti kartelę, be kurios žmogus negalėtų patekti į universitetą, o ne vienokią ją taikyti vienur, kitokią kitur“, – svarstė VDU atstovas.

Reikalavimams pritaria: skaičius yra viskas

Su tuo sutiko ir Socialinių mokslų kolegijos (SMK) direktorė Gabija Skučaitė, tačiau R. Pakrosniui ji buvo linkusi prieštarauti dėl požiūrio į matematikos žinių svarbą.

„Negalima laikytis įsitikinimo, kad socialiniai mokslai – tai mokslai apie bet ką, kur visi tik kalba, bet racionalaus mąstymo nereikia. Matematinis potencialas, gebėjimas mąstyti, operuoti skaičiais – labai svarbu. Kaip Pitagoras sakė: „Skaičius yra viskas“. Nesu įsitikinusi, ar ta kartelė tikrai turi būti 36 balai, bet kad ji turi būti – tiesa. Pagal pasaulinį lygį, kai matuojame moksleivių matematines žinias, matyti, kad lietuviai nepasiekia pačių geriausių rezultatų, tad pritariu, kad dabartiniame technologijų amžiuje, kai viskas grindžiama skaičiais ir jų programavimu, matematinis ugdymas turėtų būti stiprinamas. Jei asmuo nori gauti nemokamą išsilavinimą, jis turi būti jam tinkamai pasirengęs“, – sakė ji.

Vis dėlto G. Skučaitė spėjo, kad studijuojančių socialinius mokslus įvedus matematikos egzamino kartelę, kurią jie turės peršokti, gali sumažėti.

„Manau, atsižvelgus į skirtingas studijų kryptis matematikos žinių lygis galėtų būti koreguojamas, nes ne visiems studentams tų gausių matematikos žinių reikia. Galima būtų nustatyti visuotinai žemesnį lygį ir pačioms aukštosioms mokykloms leisti spręsti, kiek kartelę pakelti, bet valstybės finansuojamoms vietoms kriterijus nustato valstybė, tad tai – tik idėja“, – sakė ji.

Gabija Skučaitė
Gabija Skučaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

Bando užkirsti kelią stoti į socialinius mokslus?

G. Skučaitė įtaria, kad reikalaujant matematikos žinių iš socialinių mokslų atstovų galbūt bandoma sumažinti stojančiųjų į šią studijų kryptį skaičių.

„Žinoma, ir socialiniuose moksluose turi studijuoti pažangūs studentai, bet priverstinai nukreipti juos į kitas sritis tikrai nėra teisinga, nes socialiniai mokslai apmina visas visuomenės gyvenimo sritis. Tokių specialistų visuomet reikėjo ir reikės“, – įsitikinusi SMK atstovė.

DELFI primena, kad minimalūs rodikliai netaikomi stojantiesiems, kurie anksčiau baigė mokyklą, taip pat asmenims, dėl sveikatos atleistiems nuo brandos egzaminų bei įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją