Diskusijos dėl „Sodros“ lubų – ribos, kurią viršijus gaunant atlyginimus nėra mokamos „Sodros“ įmokos – įvedimo Lietuvoje vyksta jau 14 metų.
Bet panašu, kad kalbų dar kurį laiką netrūks, mat nors mėgstama pabrėžti, jog visos pagrindinės partijos kaip ir pritaria lubų įvedimui, lemiama žingsnio daryti nesiruošiama.
Palaikančiųjų stovykla: liberalai ir premjeras
Seime kartu su Socialiniu modeliu yra įregistruotos „lubos“, tačiau jų riba pakankamai aukšta – 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU). Anot Investicijų forumo direktorės Rūtos Skyrienės, pasekmes pajustų nedaugelis – apie tūkstantį žmonių ir ne iš karto, bet tai jau būtų pradžia.
Realiai norima, kad riba siektų 5 VMDU, t. y. apie 2170 eurų ir daugiau uždirbančių žmonių pajamas. Tokį projektą yra pateikęs Lietuvos liberalų sąjūdis.
„Mes esame vienareikšmiškai už „Sodros“ lubas. Liberalai nuosekliai 6 metus to siekia, kokius 4 kartus pateikėme įstatymo projektus, bet pritarimo nesulaukėme.
Aišku, 10 VMDU yra per daug, mes siūlome 5 VMDU, o tai yra virš 2200 eurų uždirbantys žmonės – tokių yra tikrai daugiau, nei tūkstantis. Kitas dalykas, reikia kalbėti apie prarastas galimybes. Nesutiksiu su skaičiavimu, kad skaičiuojama nuo dabartinių darbo vietų. O kiek Lietuva prarado arba neteko galimybės pritraukti daugiau investicijų, nes investuotojai pasirinko kitas šalis?
Net neabejoju, kad netekimai į „Sodros“ biudžetą būtų kompensuoti ir per metus išsilygintų ar netgi suplauktų dar daugiau įplaukų, nes nuo daugiau darbo vietų būtų sumokama daugiau mokesčių“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Panašiai galvoja ir Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius. Jo atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės pateiktame komentare DELFI teigiama, kad „premjeras palaiko socialiniame modelyje siūlomas įtvirtinti vadinamąsias socialinio draudimo įmokų lubas“.
„Socialinio modelio pakete esančiam Socialinio draudimo įstatymo projekte, tai įtraukta. Įmokų lubos, būtų sisteminis sprendimas, kuris leistų užtikrinti Socialinio modelio pakete pateikto pensijų įstatymo ir socialinio draudimo įstatymo derėjimą.
Pensijų įstatymo projektu siūlomas pensijų skaičiavimo algoritmas remiasi įmokų lubų egzistavimu. Be to, tai būtų struktūrinis mokestinės naštos pakeitimas, mažinant darbo jėgos mokestinį spaudimą. Lietuva aiškiai deklaruotų esanti aukštos kvalifikacijos darbui patraukli šalis, patrauklią tokioms investicijoms“, – teigiama komentare.
Dvejojantys, neapsisprendę: konservatoriai ir darbiečiai
Tuo tarpu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis buvo atsargesnis ir nesiryžo spėlioti, kaip už „Sodros“ lubų įvedimą balsuotų jo partiečiai.
„Iš principo už, nes tai yra vienas argumentų pritraukti talentus, kurie uždirbtų didelius atlyginimus. Tai naudinga ne tik jiems, bet ir kuriantiems darbo vietas čia. Bet reikia nepamiršti, kad mokesčių sistemoje tai sudarys labai nedidelę tiek nuostolių, tiek privalumų dalį.
Tai yra daugiau žinia investuotojams, kad mes palaikome, kvietimas jiems – investuokite. Tik ar mūsų frakcija palaikys, negaliu pasakyti – pas mus frakcijoje yra palaikančių, bet visuomenės reakcija nėra iki galo aiški“, – sakė G. Landzbergis.
Kad konservatorių gretose tikrai yra priešininkų, rodo aiški Rimanto Dagio reakcija. Jo teigimu, tai, kas dabar siūloma, yra nelogiška.
„Kol kas negaliu pasakyti nei vienaip, nei kitaip. Bet norint spręsti, reikia matyti Sodros balansą, o dabar „Sodros“ pertvarka yra be pinigų – nėra jokių finansinių šaltinių, nėra ką pertvarkyti. Reikia matyti visas pinigines įplaukas, o dabar tik atimama nemenka suma iš pensininkų. Tai – ne sprendimas. Klausimas dabar keliamas per anksti“, – pabrėžė konservatorius.
Nuo tiesaus atsakymo išsisuko ir Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuornis. Jo teigimu, „Sodros“ lubų įvedimas yra svarstytinas klausimas – abi pusės turi argumentų, tačiau neva vis dar trūksta diskusijų, kurios prasidėjo 2002 metais.
„Dabar negalėčiau pasakyti ar už, ar prieš. Reikia diskutuoti, dėti pliusus, minusus ir ieškoti optimalaus varianto. Yra ir pliusų, ir minusų, ko daugiau – negaliu atsakyti. Kas padėtų apsispręsti? Diskusijos, argumentų išklausymas. Jei būtų keliamas klausimas, labai rimtai diskutuotume“, – aiškino V. Mazuronis.
Prieš „Sodros“ lubas – marga koalicija
Verslininkams piktinantis, kad politikai nieko daugiau neveikia, tik diskutuoja, o Lietuva praranda investuotojus, politikai nemato problemų.
„Nieko čia mes nepritrauksim su „Sodros“ lubom. Ne tiek čia daug darbo vietų kūrėjų, kur su tokiom lubom, tegu verslas nedejuoja, nėra tokie dideli mokesčiai.
Investicijų, aišku, reikia, bet ne per „Sodros“ lubas jos ateina. Reikia sudaryti palankią terpę žemės skyrimo, reikia atsisakyti aplinkosauginių reikalavimų, poveikio aplinkai ir panašiai, o „Sodros“ lubos tikrai investicijoms jokios įtakos nedaro“, – atšovė pagrindinis „Sodros“ lubų Seime priešininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Jis buvo įsitikinęs, kad balsavimo metu jį palaikys į premjero ir socialdemokratų lyderio nuomonę spjovę bendrapartiečiai.
„Manau, kad visi socdemai mane palaikys, ir darbiečiai, ir tvarkiečiai, gal tik liberalai nepalaikys, – svarstė socialdemokratas, – Esu už solidarumo principą – turtingi turi mokėti daugiau.
Nesvarbu, kad aš pats moku daugiau, negu reikėtų, solidarumo principas turi būti. Kol Sodros biudžete yra skylė ir kol turime skolintis, daug uždirbantys nenuskurs mokėdami daugiau, turime juk pasidalinti su tais, kurie mažiau uždirba“.
R. Dagio nuomone, „Sodros“ lubos taip pat nieko bendro neturi su investicijomis.
„Su šituo „Sodros“ paketu niekur šis lubų klausimas nepraeis. Premjeras už? Jis daug ką yra sakęs“, – juokėsi konservatorius. Jis neatmetė situacijos, kad balsavimo dieną daugelis Seimo narių iš viso nesuvoks, už ką balsuoja, kaip jau yra buvę ne kartą.
DELFI primena, kad Lietuvoje „Sodros“ įmokų „lubos“ jau galiojo du kartus: nuo 1995 m. sausio 1 d. iki spalio 16 d.ir nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. lapkričio 1-osios, kai prasidėjo ekonominė krizė.
