Mokiniai su šautuvais rankose – netolima realybė mokyklose

 (118)
Lankymasis kareivinėse, šaudymas iš pneumatinio šautuvo, pokalbiai su politikais Seime ar rajonų seniūnais. Taip pilietinio ugdymo pamokas įsivaizduoja istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas bei Šaulių sąjungos atstovas Mindaugas Nefas.
Mokinys su ginklu
© Shutterstock nuotr.

„Tai nereiškia, kad vaikai lakstys su automatais po laukus ar poligonus, tačiau jie puikiai galėtų mokytis pilietiškumo pagrindų ne tik klasėse, bet ir praktiniuose užsiėmimuose“, - sako jis. Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos pasirenkamojo dalyko pamokas siūlantis pedagogas tvirtina, kad pilietiškumą reikia ugdyti nuo mažens, o šių dienų įvykių ir neramumų kontekste – tai itin aktualus dalykas.

Postūmį suteikė neramumai Ukrainoje

„Jau seniau mačiau, kad dalyko apie saugumą, krašto gynybą reikėjo, bet didžioji visuomenės dalis to nelaikė svarbia problema. Kai Ukrainoje prasidėjo karas – tikras karas, ne kokie pilietiniai neramumai, tik tada buvo suprasta, kad reikia prabusti iš letargo miego ir ugdyti jaunąją kartą“, - sako jis.

Nors šiuo metu 9-10 klasėse kaip atskiro dalyko mokoma pilietiškumo pagrindų, 11-12 klasių moksleiviai galės rinktis ir nacionalinio saugumo, krašto gynybos ar medijų raštingumo pasirenkamuosiu modulius. Nuo 2012 m. vyresnių klasių mokiniai jau galėjo rinktis kartu su Krašto apsaugos ministerija parengtą kūno kultūros modulį „Krašto gynyba“.

Audronė Pitrėnienė
Audronė Pitrėnienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, kviečiamos įvairios įstaigos, organizacijos, kad pilietinis, lituanistinis ir tautinis ugdymas taptų dar veiksmingesnis.

„Atsižvelgdami į nūdienos realijas sutelkiame dėmesį į pilietinį mokinių ugdymą. Nuo šio rugsėjo socialinei-pilietinei veiklai pagrindinio ugdymo programoje rekomenduojame skirti iki 20 ir daugiau pamokų per metus. Tai keturis kartus daugiau, negu buvo iki šiol“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pilietiškumas taip pat yra ugdomas ir kitų pamokų metu – 5,10 ir 12 klasėse per istorijos pamokas privaloma aptarti laisvės kovas, o per lietuvių literatūros pamokas mokytojai turi supažindinti su tremtinių ir partizanų menine kūryba.

Per pamokas – rikiuotės elementai

M. Nefas sako, kad šiuo metu mokyklose dėstomos pilietinio ugdymo pamokos yra reikalingos, tačiau jose mokoma tik teorinių dalykų: kas yra demokratija, piliečio teisės, žmogaus teisės, kaip veikia visuomenė.

„Mokiniai, gimę nepriklausomybės metais, demokratiją priima kaip savaiminę duotybę, todėl reikia daugiau praktinės veiklos – vykti į Seimą ar Vyriausybę, rajonų seniūnijas, kad vaikai susipažintų su šių institucijų veikla, galėtų diskutuoti apie politinius procesus su valstybės pareigūnais. Tradicinis buvimas klasėje nėra pati tinkamiausia ar geriausia forma“, - teigia jis.

Mindaugas Nefas
Mindaugas Nefas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pamokos būtų rengiamos bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga ar kariuomene, mokiniai turėtų galimybę apsilankyti kareivinėse, bendrauti su karininkais. Tokiu būdu susidomėjusieji būtų skatinami prisidėti prie Šaulių sąjungos, tapti kariais ar kitų specialiųjų tarnybų pareigūnais.

„Susipažinęs su dabartinėmis grėsmėmis, kiekvienas pilietis galėtų pats nuspręsti kaip prisidėti prie nacionalinio saugumo. Būtų mokoma kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Jie galėtų išmokti ir rikiuotės elementų ar šaudymo pneumatiniu šautuvu. Svarbiausia išugdyti savanoriškumą, nes savanorystė – svarbiausias žodis piliečio apibrėžime“, - pabrėžia M. Nefas.

Merginos veržiasi į kareivines

Pilietinės galios indekso tyrimas parodė, kad moksleiviai yra pakankamai pilietiški, tačiau pilietiškumas staigiai pradeda mažėti mokyklą baigus. „Mokykloje jie net pilietiškesni nei likusi visuomenės dalis, tačiau tai labai greitai pasikeičia. Ką tai rodo, tai rodo, kad mokiniai pilietiniuose procesuose dalyvauja per prievartą. Pavyzdžiui, jei vyksta tvarkymosi akcija „Darom“, kurioje dalyvauja mokykla, tai mokiniai irgi privalo dalyvauti, nors gal visai to nenori. Tai čia didelė problema, nesugebame suformuoti to reikalingumo, savanoriškumo“, - sako M. Nefas.

Prie pilietinio vaikų ugdymo prisidėti turėtų ir tėvai, rodydami tinkamą pavyzdį. Anot pedagogo, jei vaikas matys kaip tėvai globoja beglobius gyvūnus, aktyviai dalyvauja miesto ar kaimo bendruomenės veikloje, valdžios rinkimuose, jis pats supras pilietinės veiklos naudą ir nereikės jo specialiai mokyti ar raginti.

Mokiniai su šautuvais rankose – netolima realybė mokyklose
© M.Milinio nuotr.

Šaulių sąjungai priklausantis M. Nefas juokiasi, kad merginos itin domisi kariniais dalykais, todėl Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykas jų labai laukiamas. „Mergaitės aktyvesnės, į Šaulių sąjungą ateina vis daugiau merginų ir moterų, nors prieš dešimtmetį atrodė, kad tai berniukų užsiėmimas. Laikai pasikeitė. 19-ame amžiuje jos gal ir sukosi virtuvėje su vaikais, o 21-ame amžiuje nebegalime taip gyventi. Manau tai natūralus dėsningumas ir vertinu tai tik teigiamai“, - sako jis.

Ieškos propagandos

Nuo šių metų dalis mokyklų dalyvauja Ugdymo plėtros centro ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje projekte „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“. Šių pamokų metų mokiniai mokysis atpažinti propagandą, kritiškai vertinti medijose pateikiamą informaciją.

„Siekiama, kad mokinai ne tik gebėtų saugiai naudotis ir atskirti patikimus šaltinius, etiškai bendrautų internete, gerbtų autorių teises ir išvengtų galimo žalingo poveikio, bet ir geriau suprastų žiniasklaidos, socialinių tinklų bei kitų medijų veikimo principus, kryptingai naudotųsi medijų teikiamomis galimybėmis aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, - sako Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis.

Specialiai paruošti mokytojai mokytų analizuotų įvairius šaltinius, vaizdinę ir tekstinę medžiagą, mokiniai juos lygintų, diskutuotų apie įvairių medijų principus ir poveikį, aptartų savo pačių patirtis. Taip pat jie patys galėtų kurti tekstus, numatydami galimą jų poveikį, sklaidos galimybes.

Medijų ir informacinis raštingumas mokyklose būtų dėstomas kaip atskiras modulis arba integruotas į kitas pamokas: „Žinoma, pirmiausia šis dalykas taikomas pilietiškumo pagrindų, dorinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų pamokoms, tačiau medijų analizė taip pat glaudžiai susijusi su menais, o kritinio mąstymo ugdymui itin svarbu pasitelkti ir analizuoti šaltinius užsienio kalbomis“, - sako R. Totoraitis.

Mokinių pilietiškumo ugdymo projektai finansuojami ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją