Metas liautis švaistyti pinigus į orą

 (58)
© DELFI / Audrius Solominas

Neseniai pasibaigęs konkursas, kurio metu buvo renkamas geriausiai atnaujintas daugiabutis Lietuvoje, sulaukė išties didelio populiarumo. Tai – geriausias įrodymas, kad vis daugiau gyventojų domisi daugiabučių atnaujinimu, suvokia jo naudą ir privalumus. „Belieka pasiryžti patiems. Tikimės, kad šis konkursas daliai žmonių taps geriausia paskata“, - sako Valentinas Petkūnas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius.

Daugiau kaip 40 tūkstančių balsų

Pirmą kartą Lietuvoje surengto konkurso organizatorius – Europos investicijų bankas (EIB), partneriai – Aplinkos ministerija (AM), Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA).

„Pasakysiu atvirai: tokio populiarumo tikrai nesitikėjome. Tačiau tik prasidėjus balsavimui supratome, kad konkursas aktualus daugeliui žmonių. Skaičiai kalba patys už save: per dvi savaites už konkurse dalyvavusius namus žmonėms atidavė daugiau kaip 40 tūkst. balsų. Tai pranoko net drąsiausius mūsų lūkesčius. Be to, tai akivaizdžiai parodė, jog gyventojai domisi daugiabučių namų atnaujinimu, supranta, jog tai – ne tik akiai malonesnė namo išvaizda, tačiau ir tinkama investicija“, - teigia V. Petkūnas.

Geriausiai atnaujinto daugiabučio konkurse dalyvavo 26 daugiabučiai, atnaujinti nuo 2006 iki 2010 metų. Namus atrinko ekspertų komisija, vertinusi atnaujintų (modernizuotų) namų energinį ir ekonominį naudingumą, bendrą pastato ir aplinkos estetiką, atnaujinimo procesą ir pan. Balsavimas vyko interneto svetainėje www.atnaujinkbusta.lt.

Nugalėtojai paskelbti Darnios plėtros akademijos renginyje, vykusiame sostinės Rotušėje. Pirmąją vietą pelnė ir geriausiai atnaujintu daugiabučiu buvo pripažintas namas Varėnos rajone, Naujųjų Valkininkų kaime. Didelio gyventojų bei ekspertų pripažinimo sulaukė ir daugiabutis Panevėžyje, Tulpių gatvėje. Specialus vertinimo komisijos prizas skirtas atnaujintam namui Alytuje, Birutės gatvėje.

Vertinimo komisijos narių nuomonės

Ramūnas Aučyna, BUPA Kontrolės skyriaus specialistas:

- Buvo nelengva išrinkti konkurso nugalėtojus, kadangi konkurso dalyvius atrinko ekspertų komisija, vertinusi atnaujintų (modernizuotų) namų energinį ir ekonominį naudingumą, bendrą pastato ir aplinkos estetiką, atnaujinimo proceso eigą. Tačiau labai trumpai galėčiau pakalbėti apie kiekvieną iš nugalėtojų.

Daugiabutis namas Naujųjų Valkininkų kaime pastatytas gražioje, pušų apsuptoje vietoje.
Šio namo bendrijos pirmininkas labai atsakingai dirbo, sudarydamas technines užduotis bei rengdamas rangos darbų konkursus. Jų metu išrinktas rangovas, kuris kokybiškai atliko atnaujinimo darbus.

Tulpių g. 13 namas Panevėžyje pastatytas 1969 metais. Prieš įkuriant bendriją šiame name buvo statybininkų žinybiniai butai. Namas buvo apleistas, aplinka neprižiūrima. Ruošiantis jo atnaujinimui, 2006 metais, įkurta bendrija. Iškirsti krūmai ir medžiai. Bendrijos pirmininkė labai domėjosi renovacijos darbais, lankė mokymus ir seminarus. Pasirinktas ne pigiausias atnaujinimo (modernizavimo) variantas - siekiant kokybės ir ilgaamžiškumo. Ventiliuojamas fasadas dengtas aukšto slėgio laminato plokštėmis. Subalansuota šildymo sistema, nuimta net 460 šildymo prietaisų (radiatorių). Šių metų lapkričio mėnesį 1 m2 šildymas kainavo buvo vos 0,63 lt. Pavyzdžiui, 60 m2 buto savininkas už lapkričio mėnesio šildymą sumokėjo 37,80 lt. Vidutinė oro temperatūra kambariuose - 20 laipsnių šilumos.

Galiausiai Birutės g. 14 namas, esantis Alytuje. Prieš atnaujinimą bendruomenė buvo nevieninga, tačiau po jos – vieninga kaip niekad. Darbai buvo atlikti per 6 mėnesius, energijos sutaupymas siekia net 64 proc.

Darius Babickas, žurnalo „Statyba ir architektūra“ vyriausiasis redaktorius:

- Aišku viena: visuomenei reikia kuo dažniau rodyti vadinamuosius geruosius pavyzdžius. Tuomet vargu ar atsiras prieštaraujančių renovacijai. Iš konkursui pateiktų projektų matyti, kad mažiausias šilumos energijos sutaupymas atnaujintuose namuose - 30 proc., o didžiausias - net 70 proc. Tai tikrai nėra reklaminis triukas, gyventojai patys negali atsistebėti, jog butuose kur kas šilčiau, o mokėti tenka dvigubai mažiau nei anksčiau. Žinoma, kai kuriuose namuose matyti statybininkų darbo kultūros trūkumas. Tačiau kitur, pavyzdžiui, Alytuje, daugiabutis atnaujintas įvertinus ateityje įsigaliosiančius griežtesnius reikalavimus energijos taupymui. Džiugu, kad žmonės jau nebesilaiko nuostatos "po manęs nors ir tvanas" bei galvoja apie ateities perspektyvas.

Dalia Bardauskienė, VGTU docentė daktarė, Darnios plėtros akademijos atstovė:

- Pastaruoju metu, kilus dideliam ažiotažui ir masiniam žmonių nepasitenkinimui dėl šildymo kainų, būsto modernizacija tampa dar aktualesnė. Ji leidžia gyventojams ne tik pasiekti bendrą tikslą (mažiau mokėti už šildymą), bet ir suteikia galimybę valdyti situaciją. Žmonėms nebereikia kreiptis į šilumininkus dėl gautų sąskaitų ir aiškintis, kiek jos yra pagrįstos.

Antra, atnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose teko mūsų komisijos nariams lankytis, iš esmės pasikeičia bendras namo įvaizdis. Smagu užeiti į svečius, kai namo išorė nėra niūri, kai matai tvarkingą laiptinę, naujus įstiklintus balkonus. Nors namo architektūra po atnaujinimo ir lieka kukli, tačiau medžiaginiu, estetiniu požiūriu viskas sutvarkyta. Žodžiu, kai gyventojai nori, jie susitvarko ir nekeikia valdžios, nes žino, kad nuo jų daug kas priklauso.

Ekonominė nauda akivaizdi. Modernizuoti namą – tai ne į balą išmesti pinigus. Tokia investicija – ilgalaikė. Ji žmonėms suteikia optimizmo dėl ateities, nes būsto kainos modernizuotame name didesnės. Anksčiau manyta, kad galima gyventi ir investuoti tik į naujos statybos būstą. Nieko panašaus. Kaip matome, ne tik naujuose namuose gyventi galima. Modernizuoto namo butai įgauna konkurencinį pranašumą nekilnojamojo turto rinkoje. Be to, atnaujinami ar atnaujinti namai turi sovietmečiu šalia įkurtą infrastruktūrą: darželius, mokyklas, parduotuves ir pan. Sovietmečiu sparčiai plėtotų pramoninių ir gyvenamųjų rajonų griauti neturime galimybių, todėl geriau juose esančius pastatus atnaujinti.

Ir dar. Atnaujinamuose daugiabučiuose atsiranda tikros bendruomenės. Tuose namuose gyvena ne tik turto savininkai, bet ir tikri kaimynai, nes atsiranda bendri interesai. Kai žmonės sutartinai priima sprendimą, bendruomenė tampa tvirtesnė. Kaip mes, komisijos nariai, pastebėjome, atnaujintų namų gyventojams atsiranda poreikis siekti ir kitų tikslų: pavyzdžiui, įrengti naują šiuolaikišką liftą ir pan. Žodžiu, apetitas auga bevalgant.

Atsibodo šaltis ir sąskaitos

Ekspertų žodžius patvirtina ir atnaujinamų ar jau atnaujintų daugiabučių gyventojai. Pavyzdžiui, pagal naująją iniciatyvą JESSICA atnaujinamo daugiabučio Anykščiuose, bendrijos „Ažupiečiai“ pirmininkė Regina Slapšinskienė.

„Mūsų namas blokinis, statytas kiek daugiau nei prieš 20 metų. Kadangi visiems žiemą būdavo šalta name ir slėgė didžiulės kainos už šildymą, nusprendėme atnaujinti daugiabutį, kuris pastarosiomis dienomis kaip tik baigiamas modernizuoti pagal JESSICA modelį. Iš daugiabutyje esančių 12 butų vos vienas du buvo prieš renovaciją“, - pasakoja moteris.

Jos žodžiais, „buvo visokių kliūčių iš pradžių“, baimintasi, kad namo atnaujinimas brangiai kainuos, neduos efekto ir pan. „Tačiau gavome lengvatinę banko paskolą su mažomis ir fiksuotomis palūkanomis. Dabar esame tikrai patenkinti, ypač senesnio amžiaus žmonės, kurie anksčiau kentė nuo didelės drėgmės butuose, labai džiaugiasi“, - sako R. Slapšinskienė.

Pasak jos, Anykščiuose 1 kvadratinio metro naudingojo gyvenamojo ploto šildymas vidutiniškai kainuoja nuo 5 iki 6 litų per mėnesį. „Mūsų name - tik maždaug iki 3 litų. Trijų kambarių 69 kvadratinių metrų pločio buto šildymas vidutiniškai kainuoja tik iki 200 litų per mėnesį“, - džiaugiasi bendrijos pirmininkė.

„Tapo ramu ir saugu“

Kauno Žaliakalnio rajone gyvenanti Deimantė rūpinasi keturių butų, kurie priklauso jos šeimai, namo atnaujinimu. „Pasitarę kartu su vyru nusprendėme namą modernizuoti. Jam šildyti įrengti dujų katilai, kurie yra nesaugūs ir siaubingai neekonomiški. Kadangi namas neturi centrinio šildymo, tai šitie katilai tiesiog siurbte siurbia dujas, o šildymo sąskaitos tampa astronominėmis.

Dabar už vieno buto mūsų name šildymą tenka pakloti iki 1000 litų per mėnesį. Su tokiomis sąskaitomis už šildymą žiemą nuomininko neprisišauksi gyventi net ir už dyką. Sieksime, kad po atnaujinimo mums buto šildymas siektų iki 300 litų, o viso namo – apie 1000 litų“, - pasakoja moteris.

Deimantė nevynioja žodžių į vatą: JESSICA programa jos šeimai - vienintelis išsigelbėjimas ir tikras džiaugsmas. Vien jau dėl to, kad ji suteikia valstybės garantijas bei nedideles, tik 3 proc. siekiančias metines palūkanas už paskolą iš banko. „Mums tapo ramu ir saugu dar ir dėl to, kad nereikia užstatyti savo turto, kai nori gauti paskolą. Jeigu atsitiktų kokia nelaimė, tarkime, netektume darbo ir negalėtume kurį laiką vykdyti bankui duotų įsipareigojimų, tikrai žinau, kad tokiu atveju neliksime gyventi gatvėje, neliksime be savo būsto“, - teigia Deimantė.

Pranciška Laimutė Šarkanienė, Panevėžyje esančio Tulpių g. 13-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkė,  prisimena: 2006-aisiais, kai ją išrinko vadovauti bendrijai, namas buvo „siaubingos būklės ir išvaizdos“. Pasak jos, gyventa tarsi fermoje: daugiabutis apaugęs krūmynais, durys ir langai – susidėvėję, pats namas – kiaurai perpučiamas ir švaistantis energiją į visas įmanomas puses. Po dvejų metų, 2008-ųjų gruodį, daugiabutis jau buvo renovuotas. „Šiemet už šildymą lapkričio mėnesį dviejų kambarių buto savininkui reikia mokėti vos 30 litų. Kambario temperatūra 19-20 laipsnių šilumos. Apie namo išvaizdą nebekalbu – skiriasi kaip diena nuo nakties“, - tvirtina P. L. Šarkanienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją