LLRI partijų programų vertinimas: Darbo partija

 (35)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išrinko ir įvertino ryškiausias partijų rinkimų programų nuostatas, kurios veiks žmonių atlyginimus, mokesčius, pasirinkimo laisvę ir kasdienį ekonominį gyvenimą. Kas slypi po partijų pažadais, į kurias nuostatas rinkėjui atkreipti dėmesį, kaip jas vertinti?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Valstybės valdymo tobulinimas:

„per 4 metus 20 proc. sumažinsime valstybės tarnautojų skaičių“
„sujungsime arba likviduosime įstaigas su panašiomis administravimo procedūromis – taip sumažinsime administruojančių institucijų skaičių ir sutaupysime valstybės valdymo lėšų bei padidinsime administravimo efektyvumą“
„atsisakysime ministerijoms nebūdingų ūkinės veiklos funkcijų (paliekant politikos formavimo ir jos įgyvendinimo, priežiūros funkcijas)“
„įstatymu numatysime visas valstybės institucijas kasmet atsiskaityti visuomenei už jiems skirtų valstybės lėšų išleidimą“

Siekis sustabdyti biurokratijos ir biurokratų augimą, ir po truputį mažinti jų skaičių yra sveikintinas. Priešingu atveju, senėjant visuomenei ir mažėjant žmonių, mokančių mokesčius, likę dirbantieji šios naštos gali ir nebepatempti. Visos pažangios šalys pripažįsta, kad perteklinė biurokratija trukdo, kainuoja ir yra resursų švaistymas. Gerai ir tai, kad partija planuoja atsisakyti perteklinių ministerijoms priskirtų funkcijų, kurias galėtų būti vykdyti privatus sektorius.

Reikalavimas atsisakyti visuomenei už valstybės lėšų išleidimą reikštų atsakingesnį politikų požiūrį į mokesčių mokėtojo pinigus. Biudžeto pinigai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Dėl to valdžia turi būti atskaitinga ir rodyti mokesčių mokėtojui, kad jo pinigai išleisti skaidriai ir naudingai. Principo „pagrįsk kur ir kaip išleidai kiekvieną mokesčių mokėtojų eurą“ įgyvendinimas rodytų atsakingesnį politikių požiūrį į valstybės finansus ir padidintų visuomenės pasitikėjimą valdžia.

Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Patraukli investicijoms pelno apmokestinimo sistema
„neapmokestinsime įmonių reinvestuojamojo pelno“

Tai reikštų, kad pelno dalis, kurią įmonė investuoja toliau, nebūtų apmokestinama. Reinvestuojamo pelno neapmokestinimas suteiktų pagreitį investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui. Toks sprendimas į Lietuvą pritrauktų naujų investicijų ir padidintų mūsų valstybės konkurencingumą bei patrauklumą kitų šalių kontekste. Oponentų argumentas, kad neapmokestinus reinvestuojamo pelno biudžetas neteks apie 60 mln. eurų – ne priežastis atmesti tokį siūlymą. Juolab, kad kasmet iš viso mokesčių surenkama vis daugiau, o pajamos būtent iš šio mokesčio sudaro nedidelę valstybės biudžeto dalį. Pavyzdžiui, Estijoje, kurioje taikoma tokia pelno apmokestinimo sistema, pelno mokesčio pajamų lygis atkurtas po poros metų, nes buvo pritraukta naujų investuotojų. Tai reiškia, kad poveikis biudžetui – trumpalaikis, o žinutė, siunčiama potencialiems investuotojams, – galinga.

Vertinimas: dirbti ir užsidirbti dabar – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

Nauji mokesčiai įsigalios ne anksčiau kaip po pusės metų:

„įstatymu numatysime, kad mokesčių įstatymai, kurie padidina mokestinę naštą mokesčių mokėtojams, įsigaliotų ne anksčiau negu prieš pusę metų, nedarant jokių išimčių mokesčių įstatymams, teikiamiems su kasmetinio biudžeto projektu, išskyrus tuos mokesčių įstatymus, pagal kuriuos mažinama mokesčių ar administracinė našta. Tuo pačiu sieksime, kad įstatymų projektai būtų teikiami su paskaičiavimais, įvertinant poveikį verslui, gyventojams ir biudžetui.“

Nestabili mokesčių sistema, kai mokesčių įstatymai yra keičiami kartu su biudžeto projektu yra tikras peilis po kaklu Lietuvos verslininkams. Verslas dažnai būna metams į priekį suplanavęs savo veiklą, o kartu ir pinigų srautus, todėl bet kokie mokestinės aplinkos pakeitimai gali gerokai apsunkinti jo veiklą. Būtent nenuspėjama mokestine aplinka dažnai skundžiasi investuotojai. 2014 m. LLRI atliktas tyrimas rodo, kad viena svarbiausių priežasčių, lemiančių kapitalo judėjimą iš Lietuvos, yra sunkiai prognozuojama ir dažnai kintanti įstatyminė bazė. Taip teigė net 91 proc. apklaustųjų.

Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Žemesnės „Sodros“ lubos - daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų

„nustatysime, kad darbuotojai nuo 5 vidutinius darbo užmokesčius viršijančios sumos nemokėtų „Sodros“ įmokų“

Nuo kitų metų bus neapmokestinama mėnesinio atlyginimo dalis, viršijantį 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Tiesa, tuo pasinaudoti galės mažiau kaip 1 000 šalies gyventojų. Šiuo metu galioja sistema, kai „Sodros“ įmokos yra mokamos nuo viso asmens darbo užmokesčio, tačiau išmokos yra riboto dydžio. Tokia sistema yra neteisinga. „Sodros“ lubų „pažeminimas“ neabejotinai paskatins darbo užmokesčio „lenktynes į viršų“. „Pažeminus“ „Sodros“ įmokų „lubas“ iki 5 VDU, atsirastų paskata rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, t.y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, skirtų parodyti oficialų atlyginimą kuo mažesnį.“

Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Dalijimosi ekonomika – naujos galimybės verslui

„sukursime teisines ir finansines prielaidas tiek efektyviai veikti dalinimosi ekonomika startuolių verslui, tiek ir tradiciniams verslams prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų (teikiant paskolas, pavėžėjimo paslaugas, užsiimant nekilnojamojo turto nuoma bei dalinantis kitomis paslaugomis ar materialinėmis gėrybėmis)“

Darbo partija teisingai pastebi naujos – dalijimosi ekonomikos šakos suteikiamas galimybes žmonėms užsidirbti daugiau. Jei iš tiesų bus sukurta lanksti įstatyminė aplinka kurtis internetinėms platformoms, žmonės galės laisvu laiku nesunkiai užsidirbti papildomų lėšų.

Vertinimas: dirbti ir užsidirbti dabar – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.

Didesnis NPD – mažesni mokesčiai mažiausiai uždirbantiems

„Gyventojams, kurie gauna minimalią mėnesinę algą (MMA), numatysime, kad jie nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginsime minimaliai mėnesinei algai (NPD=MMA)“

NPD sulyginimas su MMA yra puikus būdas padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. Prilyginus NPD dabar galiojančiai MMA, darbuotojo kišenės pasipildytų beveik 30 eurų. Toks sprendimas yra daug efektyvesnis, nei pačios MMA didinimas - nes didinant MMA nuo padidinto atlyginimo dar yra mokami mokesčiai, todėl atlyginimo „į rankas“ padidėjimas būna mažesnis, nei tikėtasi. Štai nuo liepos minimalų atlyginimą padidinus 30 eurų, atlyginimas „į rankas“ padidėjo vos 21 euru. Visą kitą padidėjimą „suvalgė“ mokesčiai.

Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.

Naujos išmokos sulaukusiems 18 m. – tėvų sąskaita

„Remdami šeimas, sieksime, kad kiekvienam jaunuoliui, kuriam sueis 18 m., būtų skirta vienkartinė 2000 eurų išmoka gyvenimo pradžiai.“

Jau kitais metais apie 32 tūkst. jaunuolių švęs savo 18-ą gimtadienį. Ta proga iš valstybės biudžeto jiems reiktų atseikėti 65 mln. eurų. Visą šią sumą į biudžetą turėtų sunešti ne kas kitas, o jų tėvai - mokesčių mokėtojai. Dirbančiųjų Lietuvoje yra apie 1,2 mln. Kiekvienas jų prie „dovanos“ 18-os metų slenkstį peržengusiems jaunuoliams turėtų prisidėti kaip po 50 eurų.

Kyla ir kitas klausimas - išmokos būtų skiriamos nepriklausomai nuo šių jaunuolių pajamų ar turimo turto (neretas 18-metis jau pats turi darbinės patirties). Be to, 2 000 eurų išmoka gyvenimo pradžiai tikrai neišspręs visų savarankišką gyvenimą pradedančiųjų problemų, tik sukurs iliuziją, jog pajamos priklauso ne nuo asmeninių pastangų, o gauti jas galima kaip „gimtadienio dovanėlę“. Daug tikslingiau būtų padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.

Vertinimas: brangiausia mokesčių mokėtojui – didžiausią neigiamą poveikį biudžetui turintis pasiūlymas. Pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.

Jokių apelsinų valgantiems valstybinėse įstaigose?

„Pakeisime Viešųjų pirkimų įstatymą, kad ligoninėse, ugdymo įstaigose ir kitose valstybinėse maitinimo įstaigose būtų tiekiamas maistas, pagamintas iš Lietuvoje užaugintos produkcijos.“

Neaišku, kodėl Darbo partija nori išskirtinai lietuviškos produkcijos ligoninėse, ugdymo įstaigose ir kitose valstybinėse maitinimo įstaigose. Žiūrint iš teisinės ir ekonominės pusės, toks reikalavimas prieštarautų pamatiniam ES principui – laisvam prekių judėjimui. Jei siekiama užtikrinti gerą maisto kokybę, reikėtų riboti ne importą, o reikalauti, kad būtų užtikrinti kokybės standartai. Juk lietuviški produktai nebūtinai yra patys geriausi. Tai yra nepagrįstas protekcionizmas. Žiūrint iš buitinės pusės, dėl tokio apribojimo nebus nė menkiausio šanso moksleiviams mokykloje tiekti paprasčiausių vaisių - apelsinų, persikų, ananasų ir t.t. Akivaizdu, kad toks siūlymas yra visiškai neapgalvotas.

Vertinimas: „atgal į praeitį“ – grįžimas prie planinės ekonomikos.

Šilumos ūkis - valstybės rankose

„Kursime konkurencingą Lietuvos energetinę sistemą uždrausdami savivaldybių šilumos tinklų nuomą ar kitokį perleidimą privatiems asmenims.“

Darbo partija turėtų sau atsakyti į klausimą, kaip ji kurs konkurencingą Lietuvos energetinę sistemą, mažindama konkurenciją. Šilumos tinklų atėmimas iš privačių rankų tėra valstybinių įmonių protegavimas, o šios nebūtinai paslaugas teikia pigiau ar kokybiškiau. Vietoj to, geriau būtų siekiama užtikrinti vartotojams prieinamiausias paslaugas užtikrinant kuo didesnę konkurenciją.

Vertinimas: „vilkas avies kailyje“ – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. Nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.

Visuotinis deklaravimas – papildoma administracinė našta gyventojams

„Sieksime, kad palaipsniui būtų įvestas visuotinis pajamų, turto deklaravimas asmenims, kurių pajamos per metus siekia 24 000 eurų ir daugiau.“

Mokesčių administratorius ir kitos institucijos jau ir šiuo metu turi prieigą prie duomenų apie asmens pajamas ir visą privalomai registruojamą turtą (nekilnojamąjį turtą, automobilius ir t.t.).

Jei visuotiniu deklaravimu tikimasi kovoti su šešėline ekonomika, labai abejotina, kad asmenys, kurie verčiasi kontrabanda ar gauna nelegalių pajamų suskubs deklaruoti savo iki šiol niekur nedeklaruotą turtą. Taip pat neaišku, kodėl pasirinkta 2 000 eurų/mėn. kartelė. Tyrimai rodo, kad šešėlinėmis pajamomis kaip tik disponuoja mažesnes pajamas oficialiai gaunantys asmenys.

Dar šiais metais gyventojams atsirado prievolė deklaruoti gautas dovanas ar paskolas, o bankai automatiškai teikia duomenis apie likučius jų sąskaitose ir šių sąskaitų apyvartas. Būtinybė visiems deklaruoti turtą papildomai užgriūtų gyventojų pečius.

Vertinimas: nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją