Lietuvos studentų miesteliai: trokšta pasaulinio lygio, nors pripažįsta kritinę būklę

 (21)
Ekspertai teigia, kad Lietuvos universitetai pripažįsta savo studentų miestelių trūkumus, dėl kurių ten gyvenantis jaunimas kartais skundžiasi gyvenimo kokybe. Pasak specialistų, dauguma aukštųjų mokyklų statytos daugiau nei prieš 30 metų ir reikalauja pastatų kokybinės transformacijos, tačiau valstybė tam neskiria nei pakankamai dėmesio, nei lėšų.
Bendrabučiai Lietuvoje
© DELFI koliažas

Verslininkai vengia investuoti

Miesto dizaineris, įmonės MMAP direktorius bei KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros docentas Martynas Marozas teigia, kad Lietuvoje nėra nei vieno universiteto, kurį tenkintų jo bendrabučiuose esamos gyvenimo sąlygos.

Pasak specialisto, tai akivaizdu lyginant ne tik skirtingus šalies universitetus, bet ir atskirus bendrabučių pastatus tame pačiame universitete: „Didžioji dalis Lietuvos universitetų bendrabučių yra statyti daugiau nei prieš 30 metų, o jų atnaujinimas dažnai yra sudėtingas ir brangus procesas. Universitetams priklausančių bendrabučių kambarių skaičius yra milžiniškas, tačiau jų kokybė labai dažnai abejotina. Bendrabučių sąlygas galėtų pagerinti naujausi viešos ir privačios partnerystės bendradarbiavimo būdai, tačiau šis procesas yra labai ilgas ir nepatrauklus investuotojams.“

M. Marozo teigimu, modernistinių studentų miestelių pagrindinė problema yra funkcijų ir ryšio su viešosiomis erdvėmis stoka, dažnai lemianti žmonių asocialų elgesį ir nusikalstamumą. Pasak jo, socialinę kontrolę ir saugumą padidinti galėtų funkcijų, skatinančių studentų miestelių gyvybingumą visą parą ir visais metų laikais, diegimas.

Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos studentų miesteliuose yra ir daugiau pokyčių reikalaujančių kokybės rodiklių. Vienas iš jų – dažnai fiziškai ir morališkai pasenusi infrastruktūra, nebeatitinkanti nei šiandienos, nei ateities didaktikos pokyčių.

Lietuvos studentų miesteliai: trokšta pasaulinio lygio, nors pripažįsta kritinę būklę
© DELFI (E.Skardžiaus nuotr.)

„Kitas dalykas, neatitinkantis tinkamo panaudojimo kriterijaus, yra universitetų viešoji erdvė ir pastatų nelankstumas. Didelė dalis Lietuvos studentų miestelių pasižymi didžiuliu viešosios erdvės plotu, kuris nėra tinkamai prižiūrimas ir neskatinama juo naudotis, o paskaitos dažnai vyksta per didelėse auditorijose, į kurias ateina itin mažai studentų, todėl praranda gana daug erdvės“, – sako ekspertas.

Kai kur bendrabučiai – kritinės būklės

Kaip teigia KTU Paslaugų departamento vadovas Vilius Sekevičius, universiteto finansinės galimybės yra ribotos, tačiau, pagal universiteto investicijų planą, bendrabučių veiklai užtikrinti lėšos skiriamos kasmet: „Šiandien esame sudarę prioritetines investicijų kryptis: kambariuose esančių baldų, sanitarinių mazgų bei virtuvių atnaujinimas ir naujų vietų bendrabučiuose kūrimas. Per paskutiniuosius kelerius metus už universiteto lėšas įrengėme arba atnaujinome virš 200 naujų vietų. Bendrabučiuose iš esmės atnaujinamos lovos, stalai, lentynos ir bendrų patalpų apšvietimas, įrengtos skalbimo ir džiovinimo mašinos. Kiekviename bendrabutyje turime dviračių saugyklas, kai kur įrengtos kepsninės ir sutvarkytos krepšinio aikštelės.“

Vis tik V. Sekevičius pripažįsta, kad net ir esant daugybei komfortą užtikrinančių sąlygų, kartu išlieka ir tam tikri rimti iššūkiai, reikalaujantys valstybės pagalbos.

„Kai kurių bendrabučių sanitariniai mazgai yra apgailėtinos, o inžineriniai tinklai – kritinės būklės. Taip pat vis dar per daug yra nerenovuotų bendrabučių kambarių. Kokybinį šuolį galime padaryti tik turint valstybės palaikymą, tačiau šiandien turime tik energetinio efektyvumo programoms skirtas paskolas, kurios orientuotos į „fasadą“, o ne į gyventojų buitinių sąlygų gerinimą, – teigia KTU Paslaugų departamento vadovas.

Lietuvos studentų miesteliai: trokšta pasaulinio lygio, nors pripažįsta kritinę būklę
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Šiais metais kreipėmės į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) bei Vyriausybę su prašymu į valstybės investicijų programą įtraukti kompleksinį bendrabučių atnaujinimo projektą, kurio vertė – daugiau nei 4 mln. eurų. Gavus šią paramą, būtų žymiai atnaujinta bendrabučių infrastruktūra, tad nekantriai laukiame Vyriausybės sprendimo, kuris parodys, kaip iš tiesų yra suvokiama dabartinių bendrabučių problematika.“

Paskolas turi 6 aukštosios mokyklos

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Rolando Zuozos, lėšas bendrabučių priežiūrai ir paprastam remontui aukštosios mokyklos skiria iš pajamų, gautų už apgyvendinimo paslaugas, tačiau pripažįsta, kad esminiam vidaus patalpų atnaujinimui šių išteklių nepakanka ir yra būtinos didelės papildomos investicijos.

„Siekdami sudaryti sąlygas atnaujinti studentų bendrabučius, pasitelkėme Europos investicijų banko galimybes. Nuo 2014 m. ŠMM įgyvendina Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo programą. Joje dalyvaudamos aukštosios mokyklos gali imti paskolas iš Europos investicijų banko fondo pagal JESSICA finansavimo modelį“, – teigia R. Zuoza.

Pasak viceministro, šiuo modeliu iki šiol pasinaudojo 6 valstybinės aukštosios mokyklos ir viena profesinio mokymo įstaiga: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Kauno technikos kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Panevėžio kolegija ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Bendra paskolų sutarčių kaina – 11,8 mln. eurų, už kuriuos bus modernizuoti 16 bendrabučių. Programą numatoma baigti įgyvendinti šiais metais.

KTU nuotr.
Studentų bendarbutis (KTU nuotr).

„Bendrabučių atnaujinimo programoje numatytos ir energinį efektyvumą didinančios priemonės stogų, langų, sienų, šildymo mazgų ir inžinerinių tinklų atnaujinimas, ir vidaus darbai“, – sako viceministras.

Turi itin ambicingo studentų miestelio viziją

Savo ruožtu Kauno technologijos universitetas (KTU) ruošia ilgalaikę studentų miestelio viziją ir jos įgyvendinimą pagal ambicingo projekto „Universiteto miestelio vizija 2036“ planą. ŠMM teigia svarstysianti galimybę KTU pateiktą investicijų projektą įtraukti į Valstybės investicijų programą, atsižvelgdama į Finansų ministerijos nurodomus 2017–2019 m. asignavimų kapitalo investicijoms limitus.

Projektas yra vykdomas keturiais etapais: ambicijos formulavimo, scenarijų sukūrimo, bendros vizijos rengimo ir strateginio plano rengimo. Kaip skelbia KTU, pasiekus jau trečią projekto rengimo etapą formuojama bendra miestelio vystymo vizija, apibrėžiamas teritorijos charakteris, kokybiniai kriterijai pastatams, viešosioms erdvėms, programai ir transporto organizavimui, o į galutinį vizijos planą integruojami visos visuomenės pasiūlymai ir komentarai.

KTU atstovai informuoja, kad be esamų pastatų renovacijos, vizijoje numatyta padidinti universiteto būsto fondą 500 vietų, statant du naujus pastatus, kurių bendras plotas maždaug 17 300 kv. m.

Taip pat numatoma atnaujinti ir plėsti KTU sporto infrastruktūrą: naujas sporto centras, kurio pusę ploto užims sveikatingumo centras su SPA ir vandens procedūromis, rengiamas tarp Cheminės technologijos fakulteto ir stadiono. Šis sporto centras bus atviras ne tik universiteto bendruomenei, bet ir miestiečiams.

Pasaulinis lygis (ne)įmanomas

M. Marozo įsitikinimu, kad Lietuvos studentų miesteliai vakarietišką lygį pasieks tik tada, kai mūsų šalies požiūris į išsilavinimo kokybę atitiks pasaulinę praktiką: „Geresnė išsilavinimo kokybė reiškia geresnius reitingus, kurie skatina didesnę universitetų konkurenciją ne tik Lietuvos, bet ir regiono ar Europos mastu. Tik esant tokioms sąlygoms galima tikėtis pritraukti geresnių studentų ir dėstytojų. Kuo universitetas konkurencingesnis, tuo daugiau resursų, reikalingų jo infrastruktūrai gerinti, galima gauti. Šiuo atveju atsakymas slepiasi sisteminiuose struktūriniuose pokyčiuose Lietuvos edukacijos sistemoje ir jos efektyvumo didinime.“

Lietuvos studentų miesteliai: trokšta pasaulinio lygio, nors pripažįsta kritinę būklę
Studentų bendrabutis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jis priduria, kad kitose Europos Sąjungos šalyse 1 mln. gyventojų tenka maždaug keturios aukštosios mokyklos, o Lietuvoje 3 mln. gyventojų skirtos 44. „Nors aukštojo mokslo mokyklų kiekio mažinimas būtų nepalankus sprendimas politikams, vis tik reikėtų daugiau valdžios valios ir įsikišimo, kad švietimo ir mokslo atžvilgiu dėmesys būtų skiriamas ne kiekybei, o kokybei“, - sako jis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją