Lietuvai ES nėra lygių: sritis, kurioje užtikrintai pirmaujame

 (70)
Galime pasigirti dar viena statistine pergale – Lietuva pagal naujienų internete skaitomumą lenkia visas Europos Sąjungos nares. Per dvejus pastaruosius metus elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius šalyje išaugo daugiau nei trečdaliu.
Kompiuteris
© Shutterstock nuotr.

Mokins naudotis el. paslaugomis

Susisiekimo ministerija džiaugiasi, kad Lietuva pagal informacinių technologijų plėtros reitingus tarp ES valstybių atsiranda pirmame trečdalyje arba tarp pirmaujančių. Namų ūkių, įsivedančių internetą, procentas nesustoja augti. Ministerija, vertindama šiandienines ES fondų teikiamas finansines galimybes, mato perspektyvas tolesnei technologijų ir elektroninių paslaugų plėtrai. Tikimasi, kad netolimoje ateityje Lietuvos gyventojai gaus vis daugiau pažangių, patogių naudoti paslaugų valdžios informacinėse sistemose.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Ramūnas Čepaitis pabrėžia, jog šiuo metu Lietuva pirmauja bendrame skaitmeninio pasaulio kontekste ir gali pasigirti, jog visoje ES skaito daugiausiai naujienų internetu.

„Visų pirma, tai yra pavyzdys, jog internetas tapo kasdienine ir savaime suprantama komunikacijos forma, pakeičiančia konservatyvius įpročius, o visą esminę informaciją gauna iš naujos kartos skaitmeninės žiniasklaidos. Šiandien internetas prieinamas visoje teritorijoje – tiek kaimiškoje, tiek miestietiškoje, o atsilikimas tarp jų yra akivaizdžiai sumažėjęs“, – teigia R. Čepaitis.

Prie technologijų pratinasi ir senoliai

Asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križiniauskienė akivaizdiems ir pažangiems informacinių technologijų plėtros rezultatams įvertinti siūlo pažvelgti į paprastą garbaus amžiaus Lietuvos žmogų. Dar 2002 m., asociacijos veiklos pradžioje, moteris susipažino su provincijoje gyvenančia 66 metų Aldona, kuri komunalinius mokesčius tuomet dar mokėjo važiuodama dviračiu iki miesto centro, o savo geriausios draugės nematė 8 metus. Asociacijos veiklos tikslas buvo padidinti Lietuvos gyventojų naudojimąsi internetu, per 10 veiklos metų įkurti net 1200 viešų interneto prieigų taškai, o kartu su infrastruktūros plėtojimu prasidėjo ir gyventojų apmokymai. Į 2003 m. vykusią „Interneto abėcėlę“ atvyko ir ponia Aldona, kuri tuomet dar tik stebėjo, kas per stebuklas yra internetas ir kaip jis veikia. Apmokymų metu moteris susikūrė el. pašto dėžutę, išmoko siųsti, skaityti laiškus, gavo smagiam gyvenimo paįvairinimui reikalingų žinių.

Pasibaigus vykdomiems projektams, asociacijos iniciatyva visas apmokymų turinys buvo perkeltas į internetą adresu epilietis.eu Jame su interneto galimybėmis susipažinti norintys žmonės atranda įdomius testus žinių pasitikrinimui, kurie paragina žmones pasidomėti, kokias žinių spragas reikėtų užpildyti.

„Nors šiandien Aldona turi internetą, el. paštą, tačiau vis tiek užsuka į biblioteką pabendrauti su žmonėmis ir išmokti kažką naujo. Pastaruoju metu jai parūpo pajamų deklaravimas internetu – stebisi, jog „visi tai daro, o aš ne!“ Taip pat moteris apsilankė saugesnio interneto kursuose, dabar žino visus saugumo internete principus“, – džiaugiasi L. Križiniauskienė.

Dar visai neseniai moteris pasidomėjo, kaip jaučiasi Aldona šiandien, ar dar yra kažkas, ko ji norėtų išmokti. Pasirodo, jog garbaus amžiaus moteris turi dar daug didelių norų ir vilčių: per Kalėdas iš sūnaus gavo išmanųjį telefoną, kol kas moka tik skambinti, bet tikisi išmokti naudotis ir kitomis telefono funkcijomis. L. Križiniauskienė tikisi, kad asociacijos „Langas į ateitį“ idėjoms ir tikslams įgyvendinti padėjusi partnerystė su valstybe, remiančia ir palaikančia iniciatyvą, sėkmingai tęsis ir ateityje.

Nuo silpniausios iki stipriausios šalies

R. Čepaitis, stebėdamas informacijos plėtros statistiką ir jos dinamiką, prisimena, jog dar prieš 15 metų Lietuva šiame kontekste buvo viena silpniausių ir neatitiko ES statistikos tuometinio vidurkio. Šiandien situacija apsivertė aukštyn kojomis – pagal daugelį kriterijų Lietuva atsiduria pirmame dešimtuke. „Optimistiškai išsireiškus, Lietuvą pavadinčiau ambicinga vidutinioke, nes turime proveržį nuosekliai plėtrai ir statistinių duomenų gerinimui. Dėmesys ir investicijos kaimiškųjų vietovių interneto plėtrai turi didelės reikšmės tam, kad šiandien turim tik 10 proc. kaimo atsilikimą nuo miesto.

Svarbu ir tai, jog per pastaruosius 7 metus Lietuva įgyvendino ambicingą projektą ir skaitmenizavo esmines vartotojo poreikius atitinkančias el. paslaugas, leidžiančias sumažinti biurokratines procedūras“, – teigia R. Čepaitis. Be to, šiandien Lietuvoje išspręstas klausimas dėl popierinių pažymų reikalingumo, sudaromos sąlygos operatyviam administracinių procedūrų vykdymui, užtikrinama laisvė patogiu metu ir patogioje vietoje naudotis el. paslaugomis. Piliečiai gali pamiršti apie eiles institucijose ir įvairių formų pildymus.

Kiekybę pavers kokybe

R. Čepaičio informacinių technologijų plėtros ateities vizija Lietuvoje – kiekybės peraugimas į kokybę ir valstybės institucijų orientavimasis į kokybiškų ir inovatyvių el. paslaugų kūrimą, kad žmogaus prieiga prie el. paslaugų būtų vis labiau mobilesnė ir paprastesnė. R. Čepatis nori atkreipti dėmesį ir į fenomenalią kompleksinę paslaugą gimus vaikui – tai technologinis sprendimas, kai kelios savarankiškos el. paslaugos, kurias teikia skirtingos institucijos, susiejamos į vieną sistemą. Žmogus, būdamas bet kuriame taške, gali užsisakyti tokias paslaugas kaip vaiko registravimas, gyvenamos vietos registravimas, kreipimasis į darbdavį dėl tėvystės atostogų ir pan.

L. Križinauskienė pastebi, jog Lietuvoje dar esama 30 proc. gyventojų, kurie vis dar nėra interneto vartotojai. Tačiau moteris tiki, kad besinaudojančių internetu skaičių galima paprastai padidinti. L. Križinauskienės teigimu, priežastys, kodėl žmonės teigia nesinaudojantys internetu, yra labai lengvai išsprendžiamos ir paprastos: dažnas teigia, kad nesinaudoja, nes nereikia, nemoka arba neturi tam lėšų. „Jei mažame kaimelyje įsteigiamas viešasis interneto prieigos taškas, tai žymiai paskatina žmonėms internetą įsigyti ir namuose. Žinių ir gebėjimų naudotis internetu suteikimas paskatina daugiau juo naudotis“, – teigia L. Križinauskienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją