L. Linkevičius ir A. Ažubalis – apie didžiausią Lietuvos problemą

 (86)
Lietuvos interesai geriausiai įgyvendinami, kai Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su JAV ir Lenkija. Tai laikoma tarsi Lietuvos užsienio politikos aksioma.
Audronius Ažubalis ir Linas Linkevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Šiuo metu JAV vyksta prezidento rinkimai, kuriuos laimės arba respublikonas Donaldas Trumpas, arba demokratė Hillary Clinton. Ar Lietuva tebeturės partnerę Vašingtone, jei rinkimus laimės D. Trumpas, į klausimą apie Baltijos šalių gynybą nuo Rusijos atsakantis taip: „Ar jos įgyvendino savo įsipareigojimus mums? Jei jos įgyvendins savo įsipareigojimus mums, tada atsakymas, taip“.

Apie Lietuvos užsienio politiką DELFI „Balsuok 2016” debatuose kalbėjosi užsienio reikalų ministras, socialdemokratas Linas Linkevičius ir konservatorius, buvęs šios srities ministras Audronius Ažubalis.

„Pirmiausia, mes JAV vidaus politikos nekomentuojame ir gerbiame sprendimą, kad ir koks jis bebūtų. Dar pridurčiau, kad manau, jog Jungtinės Valstijos liks svarbiausia strategine partnere, ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, nes ta šalis yra prognozuojama. Ten yra tam tikros tradicijos. Asmeninės prezidento savybės lemia daug, asmenybė labai lemia daug, bet vis dėlto, yra dvi tradicinės partijos – demokratai ir respublikonai – abiejose turime daug draugų, pažįstamų, gerai suprantančių Lietuvą, Europą ir mūsų regioną. Tikrai nemanau, kad pokyčiai, jeigu jie ir būtų, būtų kažkokie radikalūs ar revoliuciniai“, - sako L. Linkevičius.

Pasak ministro, paprastai kandidatai į prezidentus daug kalba, bet „kai ateina atsakomybės našta, dalykai koreguojasi“.

Tačiau A. Ažubalis buvo kiek kitokios nuomonės. Pasak jo, JAV visuomenėje jau yra įvykę pokyčiai, kurie diktuoja politikams tam tikras taisykles.

„Per dvidešimt metų JAV įvyko demografiniai pokyčiai, ji sumažino tradicinės išeivijos iš Europos vaidmenį ir padidino išeivių iš Azijos, išeivių iš Lotynų Amerikos įtaką. Jie tikrai ir mažiau žino, ir turi mažiau sentimentų dėl to, kas vyksta Europos kontinente. Štai kodėl mes manome, kad vienas svarbiausių uždavinių, jeigu gautume rinkėjų pasitikėjimą, yra ypatingai sustiprinti parlamentinę diplomatiją Jungtinėse Valstijose ir, žinoma, mūsų ambasadą. Ir čia nereikia gailėti lėšų. Nes nuo to, koks bus mūsų intereso ir mūsų regiono supratimas JAV, priklausys ir mūsų būsena, jausena, saugumas ir ekonominiai ryšiai“, - teigia A. Ažubalis.

Konservatorių atstovas taip pat pasigedo L. Linkevičiaus spaudimo Seimo vadovybei, kuri nelinkusi investuoti į parlamentinę diplomatiją. Pasak jo, Seimo vadovybė gaili pinigų rimtiems vizitams, bet skiria juos krepšinio varžyboms, kurios iš esmės bevertės.

„Seimo parlamentinė diplomatija yra apgailėtinoje būklėje“, - sako A. Ažubalis.

L. Linkevičius patvirtino, kad Lietuvos Seimo narius sudominti užsienio politika yra beveik neįmanoma misija.

Turi sumanymų dėl Lenkijos

Nepaisant rinkimų rezultatų, Lietuvos santykiai su JAV, tikėtina, išliks glaudūs, tačiau bendradarbiavimas su Lenkija stringa ne pirmi metai. Neseniai Kaune surengtoje diskusijoje kalbėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktorius Jan Parys teigė, kad Lenkijos kariams tenka aiškinti, kad jie turi remti Baltijos šalis, bet tai sunku, mat Lietuvoje lenkai esą yra blogesnė nei Baltarusijoje.

„Labai nesėkmingai šitas atstovas suformulavo mintis, jis gavo daug kritikos ir savo šalies spaudoje. Yra taip galvojančių, tai akivaizdu, tą pripažinkime. Gal ir Lietuvoje yra tik iš kitos pusės tokių. Mes tikrai ne su jais turime bendradarbiauti. Kalbėti turime su tais, kurie nori kalbėtis“, - sako L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministras sako, kad strateginė partnerystė su Lenkija Lietuvai yra labai svarbi. Tačiau jis teigia, kad, nepaisant trinčių, su Lenkija vykdomi energetiniai projektai: elektros tilto tiesimas, dujų jungtys, kalbamasi apie geležinkelio jungtis.

„Tie dalykai tiesiog suponuoja, kad ateity turėsime įžvelgti esmę“, - teigia L. Linkevičius, pridurdamas, kad keliamos problemos yra labiau dirbtinės.

Pasak L. Linkevičiaus, Lietuvos lenkų padėtis yra gana gera: čia galima įgyti išsilavinimą gimtąja kalba nuo vaikų darželio iki aukštosios mokyklos.

„Tai nėra tokia drama, kaip pateikiama pasauliniu mastu, ar pasakoma tokia nesąmonė, kad Lietuvoje lenkų padėtis blogesnė nei Baltarusijoje“, - teigia L. Linkevičius.

A. Ažubalis savo ruožtu gerinti santykius su Lenkija siūlo paremiant jos europines iniciatyvas. Politikas buvo parengęs rezoliuciją, kurioje Varšuva buvo sveikinama dėl savo iniciatyvų telkti regioną, tačiau dokumentui Seime buvo nepritarta. A. Ažubalis sako, kad kartais reikia paremti Lenkiją ir taip parodyti draugiškumą.

„Jūs manote, kad Lenkija nemato šitų dalykų?“ - klausė A. Ažubalis.

Politikas ypač pabrėžė būtinybę integruoti Lietuvos tautines mažumas ir prisiminti, kad šalyje gyvena ne tik lietuviai.

A. Ažubalis sukritikavo buvusius Lietuvos valstybės vadovus, kurie žadėjo Lenkijos politikams išspręsti asmenvardžių rašybos klausimą dokumentuose, nors tokios sutarimo Lietuvoje nebuvo. Jis pripažino, kad kalba apie kadenciją baigusį prezidentus Valdą Adamkų bei Algirdą Mykolą Brazauską. A. Ažubalis nepritaria asmenvardžių rašybai dokumentuose visomis lotyniško pagrindo raidėmis ir laikosi pozicijos, kad norint įtvirtinti tokią rašybą, reiktų keisti Konstituciją.

L. Linkevičius mano, kad asmenvardžiai dokumentuose turėtų būti rašomi originalo kalba visomis lotyniško pagrindo raidėmis, tačiau pripažįsta, kad socialdemokratų vadovavimo koalicijai laikais tam nepakako politinės valios.

Tiesa, L. Linkevičius nepritaria, kad reikia remti daugumą Lenkijos iniciatyvų, kurios nukreiptos prieš Briuselį. Pavyzdžiui, ministras sako, kad Lietuva neturėtų remti Lenkijos dėl migrantų. A. Ažubalis mano, kad Lietuva kartu su Lenkija turėtų kovoti prieš prievartines migrantų paskirstymo kvotas.

A. Ažubalis sako, kad Lietuvos užsienio politika turi būti daugiavektorinė: nukreipta ir į Lenkiją, ir į Skandinavijos šalis, ir į Vokietiją: „Aš nežinau, ar yra taip, kaip sako politikos filosofas Alvydas Jokubaitis, kad Lietuva atsuka nugarą Višegradui ir dėl to ji pasigailės, aš galbūt tokių žodžių nevartočiau, čia toks emocionalus pastebėjimas, tačiau aš manau, kad mes turime būti ir ten“.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją