Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas įsitikinęs, kad miškininkai ne tik turi daugiau gebėjimų ir žinių, bet jų disponuojama technika ir įranga leis darbus atlikti žymiai geriau.
„Mintis perduoti Kuršių nerijos miškus urėdijoms jau seniai sklandė ir sunkiai šiandien galėtume atrasti idėjos autorių. Juolab, kad urėdijos miškus tvarko visuose nacionaliniuose parkuose. Išimtis buvo taikoma tik Kuršių nerijai. Nuo gaisro niekas nėra apsaugotas, tačiau po jo vykę atsodinimo ir priežiūros darbai nebuvo tokie, kokie galėjo būti vadovaujant urėdijoms, tad nusprendėme šios išimties nebetaikyti“, - kalbėjo K. Trečiokas.
Gavailiškas miško gaisras Kuršių neriją nuniokojo dar pernai ir sunaikino 130 ha miško, o prieš vienuolika metų kilęs gaisras nesustabdomas siautė penkias dienas ir sunaikino virš 200 ha miško. Į Kuršių neriją urėdija žengia suvokdama didžiules grėsmes.
„Lietuvoje turime du vandens siurblius, kurie gali vandenį ugniagesiams tiekti iš vandens telkinių. Vienas stovi Šiauliuose, o kitas - Vilniuje. Vasarą, sausiausiu periodu, buvome sutarę, su Vidaus reikalų ministru, kad vieną siurblį laikinai perkelti į Kuršių neriją, nes kilus gaisrui greitai jį atsigabenti yra sunku. Urėdija yra pajėgi finansiškai ir nupirks siurblį. Vien dėl to verta užsiimti šiuo dalyku“, - sakė Aplinkos ministras.
Gaisrų gesinimas yra vienas dalykas, o visai kitas - miško atkūrimas ir prevencija. Čia miškininkai taip pat turės daugiau privalumų nei nacionalinio parko žmonės.
„Urėdija turi reikalingą techniką, specialistus, gebėjimų ir žinių. Tai tik formos pasikeitimas. Nors miškininkai uoliai paiso gamtos interesų, ypač kas liečia biologinę įvairovę, bet taisykles nustatys parkas. Miškininkai atliks juodą darbą, kur reikia jėgos ir technikos“, - kalbėjo K. Trečiokas.
Toks vaidmuo miškininkams gal ir nėra pats maloniausias, o ypač kai jie neturės iš to jokios finansinės naudos. Persenusių ir it degtukai degančių kalnapušių, kurias reikia iškirsti ir atsodinti naujomis, į lentpjūves neparduosi.
„Urėdija yra įmonė ir jai nustatyta rodikliai parodyti pelną. Neabejoju, kad rasime receptą, kaip tai kompensuoti. Manau, tai yra geras sprendimas ir liko tik formalumai. Taip pat buvo mums svarbus ir socialinis aspektas - kad tai tik nebūtų žmonių išvarymas. Urėdija nusamdys didžiąją dalį anksčiau ten dirbusių žmonių“, - kalbėjo ministras.
Lietuvoje urėdijoms tenka ir didelis gamtosauginis vaidmuo ir prie to miškininkai jau priprato, tad ministras neabejoja, kad gamtai tai išeis į naudą.
„Reikia suderinti tai, kas yra malonu, o kas naudinga. Urėdijos ne tik kerta, bet ir sodina, o pasodina daugiau nei iškerta. Net Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad miško turi padaugėti. Valstybė gerai tvarkosi miškuose, o privatininkai turėtų imti pavyzdį iš jų“, - sakė K. Trečiokas.