Iš didžiųjų miestų vidutinės draudžiamosios pajamos, t.y. darbdavių deklaruojamas mėnesinis darbo užmokestis ir kitos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, didžiausios buvo Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse – atitinkamai 872,5 Eur, 710,5 Eur ir 722 Eur.
Įdomu tai, kad pačias didžiausias pajamas kovą gavo Neringos savivaldybės gyventojai (1093 Eur). O štai Palangos gyventojai (695,5 Eur) galėjo pasigirti didesnėmis pajamomis nei, pvz., Kauno rajono gyventojai (691,3 Eur). Šia prasme Visagino darbuotojai (682,9 Eur) taip pat aplenkė dirbančius Klaipėdos rajone (677,6).
Pačias mažiausias vidutines pajamas Lietuvoje gauna dirbantys Kalvarijos (498,4 Eur), Šalčininkų rajono (510,5 Eur) ir Pagėgių (511 Eur) savivaldybėse registruoti gyventojai.
„Sodros“ duomenimis kovo mėnesį visose savivaldybėse buvo 1,16 mln. apdraustųjų. Visų jų vidutinės pajamos – 596,8 Eur.
Turtingiausieji nori lengvatų
Paprašytas pakomentuoti tokius skirtumus SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda per daug nesistebėjo ir įvardino kelias jų priežastis.
Anot jo, kitų savivaldybių gyventojų pajamų atotrūkį lemia regionų ekonominis pajėgumas ir nevienodas šešėlinės ekonomikos paplitimo laipsnis. Pavyzdžiui, Vilnius lenkia šalies vidurkį ne tik todėl, kad tai yra šalies ekonomikos „motoras“, bet ir dėl to, kad čia sukoncentruota valdininkija, kurios darbo užmokestis pranoksta vidutinį darbo užmokesčio lygį.
„Kalvarijos ir Šalčininkų atsilikimas užprogramuotas agrokultūrinio šių vietovių ekonomikos pobūdžio ir tos aplinkybės, kad čia beveik nėra užsienio kapitalo įmonių. Būtent užsienio kapitalo įmonių lyginamoji dalis tiesiogiai lemia pajamų dydį dėl joms įprastos orientacijos į geriausius darbuotojus rinkoje, kuriems reikia mokėti konkurencingą darbo užmokestį, taip pat mažesnio polinkio mokėti atlyginimus „vokeliuose“, – komentavo G. Nausėda.
Be kita ko, jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gyventojų pajamos sparčiau didėja ekonomiškai silpnesnėse šalies savivaldybėse, kadangi jose daug žmonių gauna minimalią mėnesinę algą, o ji buvo didinama sparčiau nei augo vidutinis darbo užmokestis.
Kaune vidutinės pajamos per mažos?
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas komentuodamas tokius duomenis svarstė, kad ateityje gyventojų pajamų skirtumai tarp savivaldybių dar labiau didės.
Jo teigimu, Neringos savivaldybė puikiai iliustruoja šią situaciją. Joje palyginti nedaug vietos gyventojų, tačiau dėl išplėtoto turizmo, darbo jėgos trūksta. Taigi darbuotojams siūlomi didesni atlyginimai, kad jiems apsimokėtų atvažiuoti iš kitų savivaldybių, pvz., Klaipėdos.
Ž. Mauricas įsitikinęs, kad ateityje darbo užmokesčio skirtumai įvairiose savivaldybėse dar labiau didės.
„Tarkime, jei palyginti Vilnių su kitais rajonais, tai sostinė pritraukia daug informacinių technologijų centrų. Juose darbo užmokestis dažnai viršija 1 tūkst. eurų, atitinkamai tai didina vidurkį. Kita vertus, jeigu darbuotojas atvykęs į Vilnių neturi savo būsto, jeigu jam reikia nuomotis, tai gaunant minimalų ar kiek didesnį atlyginimą gyventi būtų ypatingai sunku“, – svarstė ekonomistas.
Be to, jis stebėjosi, kad Kauno mieste gyventojų vidutinės pajamos yra daugmaž tokios kaip visos Lietuvos vidurkis.
„Kaip šiam miestui, manyčiau, tai ganėtinai prastas rezultatas. Tai rodo, kad miestas nekuria daugiau pridėtinės vertės, neatlieka visų miesto funkcijų, kas turėtų būti aukštos technologijos, kokybiškos paslaugos ir pan. Ir darbai čia turėtų būti geriau apmokami. Pvz., kiek universitetų dėstytojai uždirba? Jie turėtų uždirbti daugiau, ir pajamų skirtumas miestuose su universitetais ir be jų turėtų būti didesnis“, – komentavo pašnekovas.
