Kur galima investuoti 50 Lt?investicijos vienoje šalyje – tarsi orų permainos

 (36)
Nerimas, kad pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra nepamatuotas, sako „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Gediminas Milieška. Anot jo, fondo dalyviui nebūtų naudinga, jei jo pasirinktas fondas investuotų tik vienoje šalyje, kadangi tai – tarsi oro permainos: jei Lietuvoje metai nesėkmingi, liksi ant ledo.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kur galima investuoti 50 Lt?

Šiuo metu „Sodra“ į asmens pensijų sąskaitą perveda 2,5 proc. įmoką, apskaičiuojamą nuo atlyginimo, gaunamo į rankas. Taigi, jei žmogus gauna vidutinį darbo užmokestį, tai įmoka yra apie 50 litų. Žmonėms natūraliai kyla klausimas, kur galima investuoti tokią nedidelę sumą. Pensijų fondai investuoja ne pavienių asmenų, o visų dalyvių lėšas, o tai yra gana didelės sumos. Be to, pensijų fondų turtas į akcijas dažniausiai yra investuojamas ne tiesiogiai, o perkant kitus akcijų fondus. Šie fondai savo turtą gali investuoti į 50-ies ir daugiau įvairių įmonių akcijų visame pasaulyje.

Kadangi pensijų fondų turtas yra investuojamas į kelias dešimtis tokių investicinių fondų, tai dažniausiai pensijų fondų turtas yra išskaidytas į daugiau negu tūkstantį įmonių akcijų ir kelių dešimčių valstybių obligacijas. Taip yra išskaidoma ir sumažinama rizika.

Lietuvos pensijų fondus valdančios bendrovės investuoja į JAV, Europos, Azijos, Lotynų Amerikos, Rytų Europos ir kitas akcijų rinkas. Tarp įmonių, į kurias investuoja akcijų fondai, yra tokios technologijų milžinės kaip „Google“, „Apple“, „Samsung“, BMW ir pan. Investuojant į obligacijas, daugiausia investuojama į Lietuvos, Vakarų ir Rytų Europos šalis, tačiau tuo neapsiribojama – taip pat investuojama ir į Azijos, Lotynų Amerikos šalių obligacijas.

Kodėl svarbu išskaidyti riziką investuojant visame pasaulyje?

Investicijų vienoje šalyje riziką būtų galima vaizdžiai palyginti su dabartinėmis oro permainomis: pavasario pradžia Lietuvoje ir kitose Šiaurės pusrutulio šalyse buvo ypač šalta, tačiau Australija tuo pačiu metu kepė nuo netikėtai karšto oro.

Pažiūrėkime į statistiką – investuotojų į dviejų valstybių akcijas prieaugiai gali skirtis net 10 ar 20 metų laikotarpiu. Štai dviejų išsivysčiusių valstybių – Vokietijos ir JAV – akcijų indeksų grąža eurais per paskutinius dešimt metų (2003 – 2012 metais) skyrėsi net daugiau kaip 100 proc. (JAV doleris pigo tik 40 proc.). Žinoma, galima paklausti, o kam tada apskritai reikėjo per paskutinius dešimt metų investuoti į JAV? Užteko investuoti tik į Vokietiją. Tačiau jei egzistuotų toks stebuklingas krištolo rutulys, kuris parodytų tokią tolimą ateitį, žinoma, būtų pasirinkta Vokietija. Deja, tokių priemonių nėra, todėl verta investuoti į įvairias valstybes. Viso pasaulio akcijų rinkų grąža per ilgą laiką yra stabilesnė negu atskirų valstybių.

Vietinės rinkos dydis irgi yra svarbus veiksnys. Dabar pensijų fonduose sukaupta jau 5 mlrd. litų. Dėl kapitalo rinkos dydžio tiesiog būtų neįmanoma investuoti visų pinigų vietinėje rinkoje nesukėlus kainų burbulų. O kai pensijų fondai išaugs iki tokio dydžio kaip Olandijoje, kur pensijų dalyvių lėšos jau viršija Olandijos bendrąjį vidaus produktą, investavimas vienoje rinkoje taps dar sudėtingesnis. Tačiau dalį lėšų investuoti vietinėje rinkoje yra naudinga, nes taip pensijų dalyvių lėšų vertės pokytis labiau atitinka infliacijos vystymąsi šalyje. Dažnai pasirenkama vietine rinka laikyti visą Rytų Europos regioną. Todėl pensijų fondai Lietuvoje didesnę lėšų dalį, palyginus su panašiais fondais Europoje, investuoja į šį regioną. Žinoma, dėl saugumo pensijų dalyvių lėšos investuojamos ir JAV, ir Europoje, ir Azijoje, ir Lotynų Amerikoje, ir išskaidomos ne tik pagal įvairius regionus, bet ir pagal įvairias turto klases (akcijų, žaliavų, obligacijų).

Laikas iki pensinio amžiaus taip pat svarbus. Jeigu iki pensijos liko 30 ir daugiau metų, o pasirinkto fondo investicijos būtų laikomos viename regione, fondo vieneto vertės svyravimai būtų gerokai didesni. Dėl to didėtų tikimybė, kad tada, kai reikėtų pereiti į konservatyvų fondą (likus apie 7 metams iki pensijos), akcijos būtų parduodamos netinkamu metu, tad sumažėtų tikėtinos pensijos dydis. Pamąstykime, ar verta rizikuoti pensijai kaupiamomis lėšomis tiek, kad nežinotume, ar po 30 ar daugiau metų mūsų vidutinio gaunamo metinio prieaugio nebus visiškai, ar jis bus dviženklis. Būtent todėl pensijų dalyvių lėšos investuojamos po visą pasaulį. Taip pensijos dydį bus lengviau prognozuoti, padidės tikimybė, kad pensija patenkins senatvės poreikius.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją