Noras globoti tik mažus vaikus – mentaliteto ir savivertės problema
Šnekėtis apie globą bei problemas, su kuriomis galima susidurti, sutiko GIMK (globėjų ir įtėvių rengimo programos) mokytojas Andrius Atas. Jis tikino, jog anksčiau minėtas mitas yra visai ne mitas, o šventa teisybė, vykstanti išskirtinai Lietuvoje. Užsienio šalyse į įvaikinamų vaikų amžių bei jų sveikatą žiūrima plačiau. GIMK mokytojas pasakojo atvejį, kuomet šeima iš Italijos įsivaikino 3 vaikus: vienam septyneri, kitam devyneri, trečiam vienuolika metų. Vienas iš brolių – su specialiais poreikiais, tačiau šeima to nesureikšmino ir pasirinko būtent juos. Po metų Andrius nuvažiavo į Italiją ir negalėjo patikėti savo akimis. Vaikai buvo pasikeitę į gerą: laimingi, energingi ir besišypsantys. Na, o Lietuvoje kitaip. Anot psichologo, tai lietuviško mentaliteto ir požiūrio į žmogų problema. Čia yra įprasta į kitą žmogų žiūrėti kaip į daiktą, ar į priemonę tam tikriems savo poreikiams patenkinti.
Retai mylime žmogų už tai, koks jis yra ir dažniau vertiname jį už pasiekimus bei laimėjimus. Kaip tik dėl to imamės globoti mažus vaikus. Juos lengviau formuoti pagal save. Anot Andriaus, atsisakius tokio požiūrio būtų daug lengviau priimti žmones tokius, kokie jie yra. Taptų nesunku pastebėti, koks gražus yra gyvenimas, kokie gražūs aplinkiniai, ir kaip nuostabu gyventi vienuose namuose su globojamu, septynmečiu, dešimtmečiu ar net penkiolikmečiu. Klausiau, kaip pakeisti tokį įsišaknijusį asmens nuvertinimą, o Andrius atsakė paprastai. Anot jo, pirmiausia reikia dirbti su saviverte ir pamilti patį save.
Globoja mažesnius, nes tikisi mažiau problemų
Pokalbio metu paaiškėjo, kad yra ir dar viena, noro globoti mažesnius vaikus, priežastis. Būsimi globėjai ar įtėviai, tiki, jog su mažamečiais bus mažiau problemų, tik ar toks požiūris teisingas? Andrius tikino, kad taip, tačiau tik iš dalies. Anot jo, tikėtina, jog vaikas, kuris buvo paliktas, turės prieraišumo sutrikimų. Su minėtais sutrikimais šeimai reikės ilgą laiką ir atsakingai dirbti. Tai suvokdami, žmonės pirmiausia pasveria visus už ir prieš. Deja, net ir pasirinkus, atrodo, racionaliai ir tinkamai, galima susidurti su įvairiomis problemomis. Juk nėra aišku, koks kūdikis bus užaugęs, kokia bus jo individualybė. Psichologas pasakojo, jog būna atvejų, kad šeima pasiima 10-ies dienų kūdikį ir vėliau susiduria su didelėmis vaiko elgesio problemomis. Tai įtėvius dažnai stebina, juk jie patys auklėjo tą vaiką. Stebėtis nereikėtų, nes kiekvienas gimstame su skirtingu temperamentu, į tam tikras situacijas reaguojame įvairiai ir nepaisant auklėjimo formuojamės skirtingi.
Tik priėmus vaiką tokį, koks jis yra, galima tikėtis nuoširdaus ir tikro kontakto
Klausiau Andriaus ar yra kažkoks receptas, galintis palengvinti globėjų gyvenimą? „Jei žmonės siekia tobulėti, kaip asmenybės, tai vaikų auginimas tam labai tinka. Tokiu atveju net ir vyresnių vaikų globojimas nebeatrodo baisus.“ Taigi norint globoti, būtina suvokti, jog tu gali suteikti vaikui namus, meilę, tačiau negali nuspręsti, koks tas žmogus bus. Jei susitaikysi su ta mintimi vaikų auginimas nebeatrodys sudėtingas. Andrius pasakojo, jog su globėjais yra priėję išvados, jog tikra meilė vaikui reiškiasi tik tada, kai globėjui yra aišku, jog esamoje situacijoje nieko nepakeisi. Kai jis supranta, jog globojamam vaikui nepadės jokie psichologai ar kitos institucijos, tačiau jis vis tiek myli tą vaiką. Anot GIMK mokytojo, tai yra pats aukščiausias meilės lygmuo.
Nėra jokio skirtumo, kokio amžiaus yra globojamas ar įvaikinamas vaikas
Pokalbio pabaigoje psichologas papasakojo apie globėją, kuri pradžioje norėjo įsivaikinti mažą vaiką. Tačiau per GIMK mokymus jai buvo pasiūlyta pradėti nuo savaitgalinės globos. Netikėtai moteris suėjo į santykį su 7-erių metų mergaite. Šiuo metu ji nori tapti tos mergaitės nuolatine globėja. Atrodytų paprasta istorija, tačiau ji ypatinga pasikeitusiu globėjos požiūriu. Juk ji nutarė globoti vyresnę mergaitę, o vieno susitikimo metu pasakė, anot psichologo visai nelietuvišką dalyką: „Iš esmės, nėra jokio skirtumo, kokio amžiaus yra globojamas ar įvaikinamas vaikas, nes visokio amžiaus vaikams reikia meilės.“
Taigi, jei kada nors svarstysite, kokio amžiaus vaiką įsivaikinti ar globoti, niekada nepamirškite, jog meilės ir šilumos reikia bet kokio amžiaus žmogui ir galimybė ją skleisti, gali tapti itin prasminga gyvenimo veikla.