2013 metais įžuvinimui skirta 1,15 mln litų, o 2014 – jau 2,5 mln. Jau pamiršusiems litus – tai daugiau nei milijonas eurų.
Vien praėjusiais metais į vandens telkinius paleista 144 000 sterkų, 278 000 lydekų, 204 000 šamų, 77 000 lynų jauniklių, 86 000 karpių, 14 000 baltųjų amūrų ir 4 000 margųjų plačiakakčių.
Bendros šiemetinės įžuvinimo statistikos dar nėra, bet iš pavienių įžuvinimų galima pamatyti tendencijas – taip pat vyrauja plėšriosios žuvys.
Kodėl įžuvinimui labiausiai pasirenkamos būtent plėšriosios žuvys? Gamtoje veikiantys dėsniai turėtų laikyti plėšrūnų ir jų grobio santykį panašų – sumažėjus plėšrūnų skaičiui tuoj pat padidėja taikiųjų žuvų, o netrukus, turėdamos daugiau maisto, atsigauna ir plėšriosios žuvys.
„Gavę vandens telkinių tyrimų rezultatus pamatėme tendenciją, kad plėšriųjų žuvų populiacijos yra sumenkusios, yra pergauda. Akivaizdu, kad jos buvo išžvejotos tinklais – tiek brakonierių, tiek žvejų verslininkų. Užsiimantiems žuvies prekyba plėšriosios žuvys yra norimiausia prekė – ji skaniausia ir paklausiausia“, – kalbėjo aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Kauno marios buvo bene paskutinė vieta, kurioje uždrausta verslinė žvejyba. Iš principo didelis, maistingas ir migracijos keliuose esantis vandens telkinys turėjo būti itin žuvingas. Visgi, tyrimus vykdę mokslininkai rado kitokią situaciją.
„Kauno mariose vyravo menkavertės žuvys – kuojos, plakiai. Plėšriųjų žuvų populiacija, kuri galėtų sureguliuoti tas menkavertes žuvis, buvo labai apnikusi“, – sakė viceministras.
Kas moka, tas ir muziką užsako. Šiemetiniam įžuvinimui pinigai taip pat plaukia iš sąžiningų žvejų mėgėjų, kurie praėjusiais metais pirko žvejo mėgėjo bilietus.
„Žvejams mėgėjams plėšrūnės taip pat yra vienas laukiamiausių laimikių. Jos būna daug didesnės nei taikiosios žuvys, jų kibimą palydi daug daugiau emocijų ir adrenalino, todėl natūralu, kad įžuviname tomis žumis, kurių reikia daugiausiai, tomis, kurių ištekliai pereikvoti ir tomis, kurių labiausiai nori žvejai. Dominuoja lydekos, sterkai, o kai kuriuose vandens telkiniuose ir šamai – įsivaizduoju, kad nuo to tik geriau. Mažėja menkavertės žuvies, plėšriosios žuvys didesnės“, – kalbėjo L. Jonauskas.
Viceministras daugiausiai kalbėjo apie kasdieninius laimikius, bet ir karališkųjų žuvų – lašišų įžuvinimo darbai nesustojo.
Šiemet į Neries upės baseino upes planuojama išleisti iš viso 69 000 šių žuvų. Raudonojoje knygoje kelis dešimtmečius buvusi žuvis jau sėkmingai atkurta. Tam prireikė 17 metų, o vaisius dabar raško visi – žvejai mėgėjai Lietuvoje turi tokių galimybių, kokių beveik neturi niekas kitas Europoje. Tokios stambios lašišos nedaug kur veisiasi, o kasmet jų išneršti grįžta vis daugiau.