„Klaipėda ir klaipėdiečiai pagrįstai gali jaustis nuskriausti. Klaipėda į Vyriausybę gali žvelgti atviru žvilgsniu, be gėdos, o iš Vilniaus žvilgsnis uostamiesčio link, matyt, yra apsiblausęs“, - teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kai prasidėjo SGD terminalo projekto įgyvendinimo darbai, Klaipėdos savivaldybė ir Vyriausybė susitarė, kad tam tikriems uostamiestyje pradėtiems ar planuojamiems infrastruktūros projektams bus suteiktas valstybinės reikšmės statusas.
Už tai Klaipėdos savivaldybė esą visada kuo skubiau išduos statybos leidimus SGD terminalui, patvirtins poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kitus svarbius dokumentus.
„Mes viską padarėme, o Vyriausybė savo pažadų taip ir neįvykdė. Galima konstatuoti, kad tie pažadai yra labai liūdnoje stadijoje. Viena vertus, susitarimą su Klaipėdos savivaldybe sudarė ankstesnė Vyriausybė, paskui jai, matyt, pradėjo rūpėti rinkimai. Tada suformuota nauja Vyriausybė, kuri gavo kraitį ir nelabai nori jį pripažinti“, - žodžių į vatą nevyniojo V. Grubliauskas.
Klaipėdos savivaldybė ir Vyriausybė buvo sutarusi, jog keturi uostamiesčio infrastruktūros projektai bus pripažinti valstybinės reikšmės.
Tai – naujojo 50 metrų baseino statyba, pietinio aplinkkelio išvažiuoti iš Klaipėdos uosto statyba, Klaipėdos pilies bastionų kompleksų atkūrimas ir žiedinių Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija, po jomis įrengiant tunelį, kuriuos sunkiasvorio transporto eismas būtų nukreipiamas išvažiuoti iš uosto.
Iš visų šių projektų tik naujojo baseino statyba yra pripažinta valstybės reikšmės projektu, numatyta, kad jam bus skirta apie 20 mln. litų.
„Baseinas tokį statusą gavo, matyt, todėl, jog savivaldybė jau buvo padariusi labai daug darbo. Klaipėdos pilies bastionų atkūrimas jau seniau buvo pripažintas valstybinės reikšmės objektu, tačiau buvo susitarta dėl didesnio finansavimo. Bet kalbos kol kas ir liko tik kalbomis“, - konstatavo V. Grubliauskas.
Jis teigė dar galįs pateisinti tai, jog pietinio aplinkkelio statybos nepajudėjo iš mirties taško, nes tai labai sudėtingas projektas, jam įgyvendinti reikia visuomenės poreikiams paimti nemažai žemės.
„Tačiau Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcija, kurią laikyčiau kertiniu susitarimo akcentu, kurios laukia visi klaipėdiečiai, nė kiek nejuda. Viskas yra arba atidėjimo, ar dulkėjimo stalčiuose stadijoje. Suprantu miesto politikus, kurie kelia klausimą, kur visi Vyriausybės pažadai. Miestas padarė viską, tačiau negavo beveik nieko“, - kalbėjo Klaipėdos meras.
Jis tikino, jog kaskart, kai susitinka su Vyriausybės nariais, primena apie neįvykdytus pažadus, tačiau ir tai nepadeda.
„Jei yra noras kažką daryti, tai ir bus padaryta. O jei nenorima nieko daryti, atsiranda 100 priežasčių, kodėl neįmanoma nieko padaryti – ir biudžetas per mažas, ir prioritetai ne tie. Vis dar esu linkęs laukti, siekti susikalbėjimo, nes klaipėdiečiams duoti pažadai turi būti įgyvendinti“, - tvirtino V. Grubliauskas.
