„Pro švilpuką pratekantis oras, važiuojant ne mažiau kaip 50–60 km/val. greičiu, sukelia tam tikrą hercų dažnį. Pagal švedų ir norvegų tyrimus (jie atlikti ir Danijoje), kanopiniai laukiniai gyvūnai nelabai eina link garso, kuris yra 60–80 tūks. Hz“, – sako saugaus eismo specialistas technikos mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas.
Jis prideda, kad nėra garantuotas realiu švilpuko naudingumu, tačiau pats tokiu prietaisu ekspertas naudojasi jau daugelį metų ir tikina – per tą laiką nėra susidūręs su gyvūnu. Kiti LRT Radijo pašnekovai švilpuko veiksmingumu abejoja dar labiau ir neranda įrodymų, kad jis iš tikrųjų gali apsaugoti.
Susidurti su gyvūnu kelyje rizikuojate ištisus metus
Anot Gamtos tyrimų centro atstovo Lino Balčiausko, susidūrimai su žvėrimis kelyje retai baigiasi žmonių mirtimi. Specialisto teigimu, per metus tokių įvykių užfiksuojami vienetai. „Tokie atvejai dažniausi [susidūrus – LRT.lt] su briedžiu, nes briedis – didžiulis, jo kojos ilgos ir nuo smūgio jis per kapotą krinta į kėbulą, todėl nukenčia keleiviai“, – aiškina L. Balčiauskas.
„Neoficialią statistiką renkame nuo 2006 m. Lietuvos keliais teko nuvažiuoti daugiau kaip 200 tūkst. km. [...] Užregistravome beveik 4 tūkst. gyvūnų, kurie nepateko į jokią statistiką. Tarp jų netgi yra vienas briedis“, – sako L. Balčiauskas.
Jo teigimu, autoįvykių, kuriuose partrenkiamas briedis, užregistruojama vienetai, elnių – dešimtys, šernų – daugiau kaip šimtas, stirnų – keli šimtai, tačiau iš tiesų šie skaičiai gali būti daug didesni, nes vairuotojai apie susidūrimus praneša ne visada.
Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas aiškina, kad gyvūnai į kelią išeina dėl elementarios priežasties – kelias jiems neatrodo kliūtimi. „Kelias ypatingas mums. Gyvūnai, ypač tada, kai kelias kerta jų gyvenamą teritoriją ir padalina ją į dvi dalis, negali suvokti, kad tai – kliūtis, kurios negalima įveikti, arba kad ji yra pavojinga“, – teigia E. Tijušas.
Rizika susidurti su gyvūnu kelyje, anot E. Tijušo, egzistuoja nuolat, nes skirtingų rūšių gyvūnai migruoja skirtingu metų laiku. Briedžiai į kelią dažniau išeina pavasarį ar rudenį, kai prasideda jų migracija. Taip pat tikimybė susidurti su stambesniais kanopiniais žvėrimis padidėja rudenį ar žiemos pradžioje – rujos metu. „Netrukus prasidės ar jau iš dalies prasidėjo jaunų bebrų, išvarytų iš šeimų, migracija. Jie ieško naujų namų“, – perspėja medžiotojas.
Apsaugoti gali specialus švilpukas
Anot L. Balčiausko, Europos šalyse valstybė neatsako už tai, kad automobilis susidūrė su laukiniu žvėrimi, nors laukiniai žvėrys laikomi valstybės nuosavybe. Jo teigimu, vairuotojai turi apdrausti automobilį ir žalos atlyginimu po autoįvykio rūpinasi draudimo bendrovė.
Su tuo nesutinka V. Sadauskas. Jis tvirtina, kad draudimo bendrovės žalą atlygina tuomet, kai automobilis apdraustas KASKO draudimu, o tuomet draudėjai kompensacijos išsireikalauja iš valstybės.
„Susitarimas yra toks – kaip nusprendžia valdžia. [...] Jeigu teigiame, kad žvėrys – valstybės turtas, vadinasi, valstybė turi būti atsakinga už savo turtą. Laukinis gyvūnas yra valstybės turtas, naminis – savininko. Čia ir yra paradoksas: jeigu savininko arklys išbėga į kelią, atsako savininkas, jeigu valstybės gyvulys, pavyzdžiui, briedis, sako – ne, kaltas vairuotojas. Galbūt tai – apgailėtinas valstybės valdžios institucijų požiūris. Taikomas dvigubas moralės kodeksas“, – komentuoja V. Sadauskas.
Norint padidinti vairuotojų saugumą, jiems paprastai siūlomos priemonės, skirtos apsisaugoti nuo į kelią išbėgančių gyvūnų. Viena iš jų – specialus švilpukas, kuris skleidžia aukštą garsą, važiuojant ne mažesniu kaip 50–60 km/val. greičiu.
„Pro švilpuką pratekantis oras, važiuojant ne mažiau kaip 50–60 km/val. greičiu, sukelia tam tikrą hercų dažnį. Pagal švedų ir norvegų tyrimus (jie atlikti ir Danijoje), kanopiniai laukiniai gyvūnai nelabai eina link garso, kuris yra 60–80 tūks. Hz, – sako saugaus eismo specialistas V. Sadauskas. Jis prideda, kad nėra garantuotas realiu švilpuko naudingumu tačiau pats tokiu prietaisu ekspertas naudojasi jau daugelį metų ir tikina – per tą laiką nėra susidūręs su gyvūnu.
Kiti LRT Radijo pašnekovai abejoja, ar toks švilpukas gali apsaugoti vairuotojus nuo susidūrimo su laukiniais žvėrimis. E. Tijušas aiškina, kad gamtoje nėra gyvūno, kuris, pavyzdžiui, briedžiui keltų grėsmę ir skleistų tokio dažnio garsą. Todėl žvėris šio garso gali nesuvokti kaip pavojaus.
„Teko susipažinti su daug mokslinių tyrimų. Maždaug pusė jų sako, kad šie moksliniai tyrimai yra naudingi, kita pusė – kad absoliučiai beverčiai“ – antrina L. Balčiauskas.
Važiuokite lėčiau nei leistina ir būkite atidūs
„Tam, kad tvora nefragmentuotų gyvūnų populiacijų, turi būti palikta galimybė pereiti kelią, t. y. žalieji tiltai, kurie dabar labai madingi, bet brangūs, arba požeminė perėja gyvūnams. Kaip tik baigiame tyrimą apie jų [požeminių perėjų gyvūnams – LRT.lt] efektyvumą Lietuvoje“, – sako L. Balčiauskas.
Specialistas vardija, kad fotografijomis ir pagal pėdsakus yra užfiksuota, jog per mažiau nei metus tuneliais pasinaudojo apie 250 gyvūnų. Vertindamas, ar tai daug, ar mažai, L. Balčiauskas konstatuoja, kad tai yra skaičius gyvūnų, kurie nepateko į kelią.
E. Tijušas pritaria, kad minėtos priemonės yra veiksmingos, bet pabrėžė, kad kai kuriose vietose jų tiesiog nėra arba yra per mažai.
V. Sadauskas pataria, kad vairuotojai ir patys iš dalies gali apsisaugoti nuo susidūrimo su laukiniais žvėrimis, ypač briedžiais. Jo teigimu, važiuojant tamsiu paros metu, kelio ruožu, kuriame leistinas greitis – 130 km/val., vairuotojui reikėtų važiuoti iki 90 km/val. greičiu. Tai leis anksčiau pastebėti gyvūną ir greičiau sustabdyti automobilį.
