Keikiantys miesto smogą turėtų žinoti vieną svarbų dalyką

 (6)
Dažniausiai kalbant apie renovaciją dėmesys atkreipiamas į sumažėjusias šildymo sąskaitas ir pagražėjusią namo išvaizdą. Tačiau nemažiau svarbu ir tai, kad modernizuoti daugiabučiai tampa draugiški aplinkai. Jiems šildyti sunaudojama mažiau energijos, vadinasi, mažiau teršiama aplinka.
Seni daugiabučiai prisideda prie oro taršos didėjimo
© V.Cesevičiūtės nuotr.

Aplinkos ministerija skelbia, kad iš visų ūkio sektorių daugiausia energijos – net 48 proc. – Lietuva gali sutaupyti būsto sektoriuje. Tai parodė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas.

Būsto sektorius pagal suvartojamos energijos kiekį lenkia gamybą ir yra antroje vietoje po transporto. Šiam sektoriui, mokslininkų požiūriu, reikia skirti ypatingą dėmesį, nes dabartines jo suvartojamos energijos sąnaudas galima sumažinti beveik perpus, o, pavyzdžiui, transporto – tik 8 proc., gamybos – 11 proc.

Vienas veiksmingiausių būdų taupyti energiją būsto sektoriuje – senų daugiabučių renovacija.

„Renovacija yra viena pigiausių priemonių šiltnamio dujų kiekiui mažinti. Padidinus energetinį efektyvumą, reikia mažiau iškastinio kuro energijai pagaminti. Jei reikia mažiau iškastinio kuro, į aplinką patenka mažiau oro teršalų, kurie turi tiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Kalbant apie teršalus, tai yra azoto oksidai, sieros oksidai, kietosios dalelės“, - sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė.

Šiltnamio dujos – tai atmosferoje esančios dujos, skatinančios šiltnamio efektą. Šios dujos sugeria dalį į atmosferą patekusių infraraudonųjų spindulių ir išspinduliuoja juos atgal į aplinką, tokiu būdu sulaikydamos šilumą prie Žemės paviršiaus. Kai kurios šiltnamio dujos atmosferoje atsiranda natūralių procesų metu, kitų kiekis didėja dėl žmogaus veiklos.

S. Znutienė vardija ir kitus daugiabučių modernizavimo pliusus. Tinkamai atlikta renovacija ne tik sumažina šildymo sąskaitas, bet ir gali pagerinti žmonių sveikatą. Jei sienos ne tik apšiltintos, bet ir tinkamai sutvarkyta ventiliacija, butuose tampa šilta ir jauku gyventi.

„Ir atvirkščiai, jei neįrengiama tinkama ventiliacija, gali būti, kad namuose augs pelėsiai ir aplinka gali tapti kenksminga. Tai ypač pavojinga alergiškiems žmonėms.

Kitas aspektas – energetinė nepriklausomybė. Modernizavus daugiabučius ir taip sumažinus jų energijos sueikvojimą, mažiau reikės iškastinio kuro, kurį mes importuojame iš Rusijos, didės mūsų energetinė nepriklausomybė“, - tikina specialistė.

VGTU Pastatų energetikos katedros docentė dr. Rūta Mikučionienė pritaria, kad būsto sektorius visame pasaulyje pripažįstamas, kaip turintis didelį potencialą taupyti energiją. Mažinti energijos sąnaudas pastatuose numato ir Europos Sąjungos direktyvos.

„Jei pažiūrėsime į pastatų sektorių Lietuvoje, tai daugiabučiai tikrai sudaro didelę jo dalį ir didžioji dalis namų yra senos statybos ir jų energijos sąnaudos yra nemažos.

Daugiabučių renovacija gali padėti sutaupyti energijos, jei darbai yra atlikti kokybiškai, kompleksiškai, kai į pastatą žiūrima, kaip į visumą. Jei sutvarkome pastato atitvaras, tai reikia mažinti ir šildymo sistemos galią, keisti radiatorius. Jei namas tampa labai sandarus, būtina įdiegti mechaninį vėdinimą. Visa tai darant tikrai galima sumažinti energijos sąnaudas apie 50 proc.”, - sako R. Mikučionienė.

Ji taip pat įsitikinusi, kad prieš daugiabučio renovaciją gyventojai turėtų pasitarti su specialistais.

„Dabar praktiškai gyventojai priima sprendimus, kokias priemones jie nori diegti, tačiau dauguma jų neturi energetinio ar statybinio išsilavinimo. Žmonės daugiau žiūri į pinigus arba į kitus kriterijus, kurie jiems atrodo svarbūs. Tačiau svarbu į pastatą žiūrėti kompleksiškai, tada ir bus pasiektas didžiausias energetinis efektyvumas“, - pataria mokslininkė.

Projektas „2000 renovuotų daugiabučių“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją