Kaip susijęs nusikalstamumas ir nekilnojamojo turto kaina

 (15)
© DELFI / Valdas Kopūstas

Renkantis naują būstą yra įprasta atidžiai ištirti būsimų namų gyvenamąją aplinką remiantis įvairiais veiksniais. Žmonės ieško informacijos ne tik savo pastangomis – dideliuose užsienio miestuose yra ir šią informaciją parduodančių įmonių. Deja, vienas neatskiriamų gyvenamosios aplinkos veiksnių yra ir nusikalstamumas.

Užsienyje žmonės linkę rinktis saugesnius rajonus, todėl būsto paklausa tuose rajonuose būna didesnė. Pagal rinkos dėsnius kuo paklausa didesnė, tuo ir kaina aukštesnė. 2010 m. Čikagoje (JAV) atliktame tyrime buvo lyginamos kelerių metų atskirų rajonų nusikalstamumo lygis ir nekilnojamojo turto kainos. Paaiškėjo, kad 10 proc. sumažėjus nusikalstamumui, kainos pakildavo apie 2–5 proc. Tad gyvenamosios aplinkos nusikalstamumo lygis daro įtaką nekilnojamojo turto kainoms.

Kokia situacija Vilniuje?

Vilniaus nusikalstamumo statistika

Remiantis Mykolo Romerio universiteto studentų Evaldo Butėno, Agnės Grigolovičiūtės, Ingridos Japertaitės ir Manto Umbraso 2004 m. atliktos Vilniaus gyventojų apklausos duomenimis, vilniečiams svarbi rajono „reputacija“. 25 proc. respondentų atsakė, kad renkantis, kur gyventi, nusikalstamumo lygis turi lemiamą įtaką jų apsisprendimui.

Ar nusikalstamumo lygis daro įtaką kainoms palyginti nedideliame (su kitų valstybių sostinėmis) mieste ir jaunoje laisvosios rinkos šalyje? Ar galutinę kainą lemia visai kiti veiksniai? Viešai pateikiamoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikalstamumo statistikoje nusikalstamumo lygis atskiroje Vilniaus seniūnijoje ar mikrorajone nefiksuojamas. Oficialioje statistikoje pateikiamas nusikaltimų skaičius pagal Policijos komisariato prižiūrimą teritoriją.

Apytikslis Vilniaus policijos komisariatų prižiūrimos teritorijos žemėlapis ir registruotų nusikaltimų skaičius (2011 m. sausio–rugsėjo mėnesiais). / VAVPK inf. / DELFI.lt iliustr.
Apytikslis Vilniaus policijos komisariatų prižiūrimos teritorijos žemėlapis ir registruotų nusikaltimų skaičius (2011 m. sausio–rugsėjo mėnesiais). / VAVPK inf. / DELFI.lt iliustr.

Remiantis šia informacija, 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesiais daugiausia nusikaltimų buvo registruota 1-ojo, 2-ojo ir 6-ojo Policijos komisariato teritorijose (atitinkamai 4336, 2243, 2198).Nekilnojamojo turto prekyba užsiimanti bendrovė „Ober-Haus“ pateikė duomenis apie nekilnojamojo turto kainas Vilniaus policijos komisariatų teritorijose.

Pateikiamos kainos – tik apytikslės. Taip pat būtina turėti omenyje, kad policijos komisariatų teritorijų dydžiai kardinaliai skiriasi. Be to, į jų teritoriją įeina ir labai skirtingi rajonai. Pvz., 2-ojo Vilniaus policijos komisariato teritorijai priklauso ir toli nuo miesto centro esantis Grigiškių mikrorajonas, ir šalia miesto centro esantis Vilkpėdės rajonas, todėl kainos juose taip pat labai skirtingos.

Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į kiek kitokį 3-iojo Vilniaus policijos komisariato prižiūrimos teritorijos statusą – kainos miestų senamiesčiuose paprastai visada būna aukštesnės nei aplinkiniuose rajonuose dėl aibės priežasčių: čia įsikūrusios pagrindinės valstybinės įstaigos, rajonas sulaukia didelių investicijų į infrastruktūrą ir aplinkos puoselėjimą, čia vyksta pagrindiniai renginiai, koncentruojasi miesto verslo ir pramogų gyvenimas.

Nusikalstamumas ir kainos

Būtų netikslu teigti, kad nusikalstamumo lygis turi lemiamą įtaką nekilnojamojo turto kainoms. Net jei nekreiptume dėmesio į senamiestyje vyraujančias kainas, remiantis statistika, nustatyti nusikalstamumo lygį ir kainų santykį sudėtinga.

Vilniaus policijos komisariatų teritorijose užfiksuoti nusikaltimai ir vidutinės nekilnojamojo turto kainos jose 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesiais. / DELFI.lt iliustr.
Vilniaus policijos komisariatų teritorijose užfiksuoti nusikaltimai ir vidutinės nekilnojamojo turto kainos jose 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesiais. / DELFI.lt iliustr.

Nors 1-ojo Vilniaus policijos komisariato teritorijoje užfiksuojama daugiausia nusikaltimų, nekilnojamojo turto kainos čia vienos didžiausių visame mieste. 2-ojo ir 4-ojo komisariatų teritorijose įvykdoma perpus mažiau nusikaltimų, vadinasi, rajonai saugesni ir kainos ten taip pat mažesnės.

Neišskirtiniai pagal kainas yra ir saugiausi Vilniaus rajonai, esantys 4-ojo policijos komisariato teritorijoje: nusikaltimų čia užfiksuota kelis kartus mažiau, bet kainos iš esmės nesiskiria nuo kitų, pavojingesnių, rajonų. Be abejo, tokia situacija gana naudinga pirkėjui, kuris nori gyventi saugiame rajone.

Taigi, grįžtant prie pagrindinio temos klausimo, ar nusikalstamumo lygis Vilniuje turi įtakos nekilnojamojo turto kainoms, tenka pripažinti, kad pastebimo abiejų kintamųjų ryšio nėra.

Tokią susiklosčiusią situaciją gali lemti įvairūs veiksniai. Mūsų šalyje požiūris į nekilnojamąjį turtą nevakarietiškas – būstą tautiečiai paprastai perka visam gyvenimui, todėl būtų logiška atsižvelgti į nusikalstamumo lygį.

O Vakarų valstybėse įprasčiau keisti gyvenamąją vietą pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Pvz., Australijoje pastebėta, kad rajonuose, kuriuose yra geros reputacijos mokyklų, nekilnojamojo turto kainos būna aukštesnės, nes tėvams labai svarbu, kokią mokyklą lankys jų vaikai. Lietuvoje toks elgesys būtų gana neįprastas.

Lietuva, būdama jauna laisvosios rinkos žaidėja, dar neįsisąmonino visų laisvosios rinkos taisyklių ir nekilnojamojo turto kainų pirkėjai dar nediktuoja. Su tuo susiję ir tai, kad Vilniuje dar nėra susiformavusios rimtos nekilnojamojo turto rinkos, taip pat tai, kad lietuviams vis dar didžiausią įtaką renkantis būstą turi kaina ir vaizdas.

Nusikalstamumu domisi tik užsieniečiai

Mariaus Čiulados, bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo, teigimu, nėra tekę susidurti, kad pirkėjai lietuviai domėtųsi kriminogenine rajono padėtimi.

Kaip susijęs nusikalstamumas ir nekilnojamojo turto kaina

Jo nuomone, pirkėjai dažniausiai būna asmeniškai susipažinę su bendra rajono situacija, todėl nebuvo užfiksuota ir nė vieno įvykio, kad klientas įsigijęs turtą skustųsi dėl nusikalstamumo jo gyvenamojoje aplinkoje ar kad nebuvo apie tai informuotas. Lietuvoje taip pat neįprasta, kad nekilnojamuoju turtu besiverčiantys agentai pasakotų apie nusikalstamumo lygį rajone, kuriame parduodamos patalpos.

Kiek kitaip Vilniuje elgiasi užsieniečiai. Norėdami išsinuomoti būstą jie klausia apie rajono nusikalstamumą, prašo patarimų, kaip elgtis. „Tai logiška, juk jie būna neseniai atvykę į miestą ir tikrai nežino, kas ir kaip, todėl tenka perspėti, kad, pavyzdžiui, stoties rajone naktį pėsčiam geriau nevaikščioti“, – pasakojo M. Čiulada.

Vertinant lietuvių poziciją, nereikėtų daryti skubių išvadų. Iš vienos pusės mūsų tautiečiai gana savarankiški, todėl informaciją, tikėtina, susirenka ir patys. Laisvai samdomo nekilnojamojo turto agento Tado nuomone, lietuviai gana senamadiškai žiūri į nekilnojamojo turto agentus.

„Užsienyje įprasta, kad pirkėjas reikalauja iš agento įvairios statistikos, prašo vežiojamas po apylinkes, netgi prašo kelių dienų bandomojo laikotarpio, kad galėtų įsitikinti, ar jam patiks būstas ir aplinka. Pirkėjas, norintis įsigyti namus sau, renkasi ieškodamas, o Lietuvoje įprasčiau jau būti nusprendusiam, kur ir kaip gyventi. Agentas čia reikalingas tik tam, kad kuo pigiau parduotų“, – teigė Tadas.

Abu pašnekovai sutiko ir su tuo, kad nusikalstamumo reikšmė asmeniniam turtui taip pat mažėja. Šiais laikais užtenka įsigyti tvirtas duris ir langus, pasirūpinti, kad laiptinės būtų rakinamos, o patalpose įvesta signalizacija, ir namai bus puikiai apsaugoti, nesvarbu, kokioje vietoje jie yra. Turto draudimas taip pat vienas būdų apsisaugoti nuo nelaimių.

Specialus projektas „Saugūs namai“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją