Paplitę išmanieji telefonai – viena iš priežasčių, dėl kurios išpopuliarėjo mobilusis internetas. Nors ne vienas pamena, kad šiuo naudotis buvo galima ir dar prieš dešimtmetį gamintais telefonais, pavyzdžiui, „Nokia 3530“, tuomet šitai darė nedaugelis. Dabar situacija pasikeitė – jau prieš porą metų internetu mobiliuosiuose renginiuose – išmaniuosiuose telefonuose bei planšetiniuose kompiuteriuose – naudojosi 18 proc. vartotojų.
Neatsargios 15 min. „Youtube“ kasdien – iki 175 Lt per mėnesį
Kaina, kurią kiekvienas klientas moka už galimybę naudotis mobiliuoju internetu, skiriasi. Paprastai lengviausia rinktis už tam tikrą abonentinį mėnesio mokestį suteikiama duomenų kiekį, pavyzdžiui, 500 MB ar 1 GB (pasiūlymų kainos siekia apie 7 – 15 Lt per mėnesį), priklausomai nuo vartotojo poreikio. Tokiu atveju 1 MB, pasiekiamas telefonu, remiantis operatorių siūlomomis kainomis gali kainuoti apie 0,007 – 0,015 Lt. Tiesa, viršijus limitą teks mokėti brangiau – pavyzdžiui 0,02 – 0,5 Lt už MB.
Tai reiškia, kad, tarkim, už svetainėje „Youtube“ peržiūrimą 15 min. trukmės filmuką klientas kaskart turi sumokėti apie „įsivaizduojamus“ 30 – 60 ct. Nors kaina atrodo ne itin didelė, kasdien pakeliui į darbą peržiūrimi 15 min. trukmės filmukai per mėnesį taip gali „kainuoti“ papildomai dėl viršijamo mėnesio interneto limito (pavyzdžiui, virišjus 1 GB mėnesio limitą - papildomus 7 – 175 Lt). Taip aktyvaus telefono naudotojo sąskaitoje nepastebimai gali susidaryti kur kas didesnė suma nei buvo planuota.
Paprasčiausia – stebėti
Vienas iš paprasčiausių būdų – kasdien stebėti, kiek duomenų per mėnesį jau buvo sunaudota. Tokiu būdu pavyks ne tik sudrausminti save, kai limitas jau bus netoli ribos, bet ir įgusti, kiek mobiliojo interneto sau galima „leisti“ naudoti kasdien.
Šiuo atveju, galima užsiimti paprasčiausia matematika – apytiksliai mintyse apskaičiuoti, kiek duomenų buvo sunaudota. Pasak „Tele 2“ prekės ženklo vadovės Daivos Matukienės, duomenis naudoja praktiškai visos išmaniosios funkcijos - išimtis yra skambinimas ir žinučių siuntimas. „Duomenis naudoja naršymas internete, el. laiškų siuntimas/skaitymas, naudojimasis „Facebook“, „Twitter“ ar kitu socialiniu tinklu, nuotraukų siuntimas, programėlių, muzikos parsisiuntimas, radijo stoties internete klausymas ir žinoma „YouTube“. Duomenų reikia ir pokalbių programoms – „Voice-over-IP“, „Skype“, „Google Talk“, „Facebook Messenger“ ir pan.“, - teigė ji.
Ji nurodė, kad apie 15 min. „Youtube“ filmukų atsieina apie 45 MB, 15 min. naršymo „Facebook“ – 15 min., 30 min. naršymo internete – apie 15 MB.
Kad būtų paprasčiau ir tiksliau, konkretų išnaudotų duomenų kiekį galima pasitikrinti naudojant specialias programėles išmaniesiems telefonams. Jos gali būti įdiegtos į telefoną iš anksto arba atsisiųstos pačių vartotojų. Vienas iš dalykų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, - tai, jog programėlė skaičiuoja išnaudotų duomenų kiekį nuo tam tikros dienos, o ne nuo mėnesio pradžios. Taigi, jei praėjus pusei mėnesio nuspręsite pradėti ją naudotis, negalite būti tikri, kad po dviejų savaičių telefono sąskaita jums nepateiks staigmenų.
D. Matukienė paminėjo tris variantus. „Onavo Count“ – viena žinomiausių ir geriausių duomenų apskaitos programėlių „Android“ operacinei sistemai. Ji pateikia aiškiai suprantamus grafikus apie tai, kokį duomenų kiekį išnaudojote ir kiek sutaupote“, - nurodė ji. Pasak specialistės, taip pat galima naudoti ir „3G Watchdog“ ar „Joiku Phone Usage“, kuri seka ne tik programų, bet ir skambučių bei žinučių išnaudojamų duomenų kiekį.
„Bitės“ atstovai paminėjo, kad galima naudoti ir programėles, tiesiog išjungiančias internetą telefone, tačiau šiuo atveju reikėtų būti atsargiems. „Šią funkciją gali atlikti kai kurios programėlės. Jos automatiškai išjungia internetą, kai vartotojas juo nesinaudoja ir apsaugo nuo savarankiško programėlių prisijungimo. Tačiau tokios programėlės nėra populiarios – geros programėlės yra mokamos, o nemokamos apkraunamos įvairiomis reklamomis ir seka kaip žmogus naudojasi telefonu. Be to, per jas vartotojai gali praleisti svarbius el. laiškus ar priminimus”, - teigė bendrovės atstovai.
Įjungtas „Wi Fi“ gali ir nesuveikti
Kitas būdas taupyti parsisiunčiamų duomenų kiekį – galimybei esant naudotis bevieliu ryšiu. Paprastai vietos, kuriose galima tai daryti, būna pažymėtos specialiu lipduku. D. Matukienė pataria „Wi-Fi“ galimybes išnaudoti užsienyje.
„Užsienyje siūlome naršyti internete prisijungus „Wi-Fi“ ryšiu, o ne GPRS, 3G ar EDGE. Paprastai „Wi-Fi“ galite rasti daugelyje oro uostų, restoranų, viešbučių,– pasidomėkite, ar ten, kur apsistojote, yra „Wi-Fi“ ryšys ir paprašykite prisijungimo duomenų. – teigė ji. - Naudojantis internetu per Wi-Fi, apmokestinimas be Jūsų sutikimo tikrai negalimas. Pats „Wi-Fi“ yra nemokamas, jei prie jo galima prisijungti laisvai (t.y. prisijungiant neprašo slaptažodžio). Jeigu visgi „Wi-Fi“ mokamas, tuomet Jums iš pradžių teks sumokėti paslaugų tiekėjui, kad gautumėte slaptažodį ir tik jį gavus galima bus prisijungti prie „Wi-Fi“ tinklo bei naudotis internetu“.
„Bitės“ atstovai vykstant į užsienį siūlo užsisakyti specialių planą: „Jis apsaugos, kad sąskaita už paslaugas mėnesio pabaigoje jų nenustebintų ir kelionės metu jiems nereikės savęs riboti. Jei vartotojas užsienyje neketina naudotis internetu, patariame jį visai išjungti. Tai galima padaryti telefono nustatymų meniu”.
Tiesa, kartais net įjungtas „Wi-Fi“ nebūtinai garantuoja nedidelę sąskaitą. Taip yra todėl, kad kai kurios išmaniojo telefono programos naudoja ne bevielį ryšį, o tą, kurį nustatėme rankiniu būdu pirmą kartą įjungę telefoną.
„Svarbu yra atkreipti dėmesį į tam tikras programas telefone, kurios būna nustatomos rankiniu būdu pirmą kartą jungiantis. Tarkime, kad naudojamės telefonu „Nokia 5530 XM“ ir jame turime įdiegtą programą „Google Search“, kuri visada jungiasi per WAP, nes taip patys nustatėme pirmą kartą naudodamiesi šia programa Lietuvoje. Vadinasi, net jeigu prisijungsiu prie „Wi-Fi“ tinklo, atsidarius „Google search“ programą ji naudos GPRS duomenis, todėl man bus generuojama tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo sąskaitos suma už MB“, - paaiškino D. Matukienė.
Apsisaugoti nuo bet kokio informacijos siuntimo per mobiliuosius tinklus galima paprasčiausiai išjungiant duomenų perdavimą per mobiliojo ryšio operatorių. „Wi-Fi“ mobiliajame telefone paprastai įjungiamas nustatymuose. Telefonuose, kuriuose veikia „Android“ operacinė sistema, duomenų perdavimą mobiliaisiais tinklais galima uždrausti įsijungus piktogramą „Nustatymai“, „Belaidis ryšys ir tinklai“ ar „Daugiau“, tuomet pasirinkus „Mobiliuosius tinklus“ nuimti varnelę prie pasirinkimo „Naudoti paketinius duomenis“.
Jeigu Lietuvoje savo siunčiamų duomenų riboti nenorite, bet pageidaujate apsisaugoti nuo atsitiktinio megabaitų prikapsėjimo būnant užsienyje, uždrauskite tik duomenų siuntimą naudojant tarptinklinį ryšį.
Internetas „dingsta“ programėlėse
Gavus sąskaitą už mobilųjį internetą, ne vienas stebisi, kad mėnesiui skirtą duomenų limitą iššvaistė lyg į „niekur“. Ir tai nestebina: internetą savavališkai naudoja įvairios telefono aplikacijos, nors tuo metu vartotojas nė nelaiko rankose telefono. To išvengti galima peržiūrėjus naudojamų programėlių sąrašą ir jų nustatymus.
„Pradėkime nuo įspėjimų, tų ekrane iššokančių žinučių, jog kažkas pakomentavo tavo nuotrauką „Facebook“ ar pan. Ši funkcija, nors ir menkai, bet naudoja mobiliojo interneto duomenis. Taupant automatinių pranešimų funkciją patartina išjungti. Taip pat vertėtų išjungti nuolatinį vietovės nustatymą t.y. programėles, kurios naudoja GPS paslaugas, o tuo pačiu ir mobiliųjų internetą“, - patarė D. Matukienė.
Jos teigimu, taip pat reikėtų išjungti automatinį programėlių atnaujinimų atsiuntimą, o juos atsisiųsti tada, kai prieinamas nemokamas belaidis internetas, išjungti visas tuo metu nenaudojamas programėles. „Verta praretinti nuolatos internetą naudojančias programėles, tokias kaip orų prognozių ar sporto rungtynių rezultatų. Nebūtina atsisakyti visų, tačiau užteks pasilikti tik esmines, kurias naudojate kasdien“, - sakė specialistė.
Taupyti padeda ir geri įgūdžiai
Mažesnį duomenų sunaudojimą skatina ir geri interneto naudojimo įgūdžiai. Pavyzdžiui, naršant, pakanka rinktis mobiliąsias interneto svetainių versijas – taip duomenų bus suvartojama mažiau.
„Jei dažnai tenka tikrinti elektroninį paštą ir gaunate daug laiškų su prisegtais priedais, nebūtina priedo siųstis į telefoną. Jų siuntimas į telefoną smarkiai ryja mobiliųjų internetą. Jei jums tiesiog reikia peržiūrėti jame esančią informaciją, tuomet pasirinkite „view only“ funkciją“, - patarė D. Matukienė.
Padėti sutaupyti gali net naujas telefonas – kai kurie jų turi specialiai tam skirtas technologijas. „Naujausi telefonai turi įdiegtas duomenų „suspaudimo“ technologijas – kai kurie informaciją suspaudžia iki 90 procentų. Panašios technologijos yra diegiamos ir į kai kurias programėles. Pavyzdžiui, „Google Chrome“ naršyklė duomenis suspaudžia papildomai ir padeda vartotojui sutaupyti šiek tiek duomenų”, - nurodė „Bitės“ atstovai.
Kita gudrybė, kuria galima naudotis tuo atveju, jei duomenų limitas greitai bus išnaudotas, - naršyklės, o ne specialių programėlių naudojimas. „Nesvarbu, ar yra numatytoji naršyklė, ar kokia nors kita, svarbiausia, kad viskas būtų tikrinama viena programa ir netektų daugybę kartų prisijungti iš naujo (pavyzdžiui „Facebook“ naudojantis prie vieną programėlę, „Youtube“ per kitą ir panašiai)“, - paaiškino D. Matukienė.
