Apleisti, Pirmąjį pasaulinį karą menantys Kauno fortai tapo užuovėja šiems naktiniams skraiduoliams. Dėl pastovios temperatūros ir drėgmės fortų liekanos sukuria sąlygas šikšnosparniams peržiemoti.

Kaune priskaičiuojamos šešios rūšys šių žinduolių, o keturi fortai paskelbti Europinės svarbos buveinėmis.

„Pas mus žiemoja septynios šikšnosparnių rūšys — vandeninis pelėausis, kūdrinis pelėausis, natererio ir Branto pelėausiai, europinis plačiaausis, rudasis ausylis, šiaurinis šikšnys“, — vardijo G. Vaivilavičius.

Prieš penkiolika metų gamtininkai džiūgavo. Fortuose karaliavo šikšnosparniai. Šiandien situacija kiek prastesnė.

„Tokių kolonijų, kurios buvo prieš 10-15 metų jau nebėra. Aš dirbu septynerius metus, tai tiek, kiek priskaičiuodavo mokslininkai tada, aš nerandu. Šikšnosparnių pas mus mažėja dėl žmonių kišimosi, bet mažėja jų ir globaliai“, — kalbėjo vyriausiasis specialistas.

Šikšnosparniams išgyventi gali padėti kiekvienas. Nereikia aklinai užsandarinti palėpių ar rūsių. Šikšnosparnių naudą žmonės pajusti turėtų netrukus.

„Rudieji ausyliai ir šiaurišniai šikšniai mėgsta žiemoti žmonių sodybose. Jie sunaikina daugybę kenkėjų — sodo, miško, daržo. Daug daugiau nei paukščiai ir jų nauda yra neabejotina. Tik šikšnosparniai yra apipinti daugybe neteisingų mitų, kad jie į plaukus įsivelia, geria kraują ir panašiai“, — pasakojo G. Vaivilavičius.

Liūdniausia, kad šikšnosparniai yra labai jautrūs ir pražudyti galima juos net specialiai nesistengus — tik pastovėjus kelias minutes šalia.

„Kartais juos sunaikina žmonių smalsumas. Šie gyvūnai labai jautriai reaguoja į apsilankymus, o ypač žiemos metu. Žiemojimo metu jų medžiagų apykaita sumažėja net iki dešimties kartų. Reiškia, kad viskas veikia lėčiau tam, kad išgyventų žiemą ir šilumai sunaudotų kuo mažiau energijos. Kai žmogus apsilanko, galbūt ne iš blogos valios, pašviečia, pažiūri ir tiesiog pastovi, tai to pakanka, kad aplinkos temperatūra pakiltu vienu laipsniu. Tada šikšnosparnis atsibunda, bet nėra jokio maisto. Vėliau šikšnosparniai atsibunda, pradeda naudoti savo energiją ir užmiega po kurio laiko vėl, tačiau nebeatsibunda. Jam nebeužtenka energijos išgyventi iki pavasario. Žmonės galbūt to nežino, bet taip pasitarnauja mirčiai“, — kalbėjo vyriausiasis specialistas.

Ne ką lengviau šikšnosparniams ir vasarą.

„Šikšnosparniai mėgsta vasaras praleisti drevėtuose medžiuose. Drastiški kirtimai parkuose ir skveruose veja šikšnosparnius. Dažniausiai seni drevėti medžiai kertami dėl saugumo, kad neužvirstų ant pėsčiųjų ar automobilių, bet niekas nesigilina kaip būtų galima jį apgenėti, kad jis nekeltų pavojaus — nugenėti nukarusias šakas ar panašiai. Galbūt inkilai šiek tiek tai atsveria, tačiau reikia žinoti, kad ne visos šikšnosparnių rūšys įsikuria juose“ — teigė G. Vaivilavičius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)