Ši ir daugiau temų gvildenamos neseniai „Baltų lankų“ leidyklos išleistoje knygoje „Sveikas ir lieknas kūnas“. Vos pasirodžiusi Didžiojoje Britanijoje ir JAV, ši knyga iškart tapo bestseleriu, o šiandien iš jos mokytis jau gali ir Lietuvos skaitytojai. Knygą parašė įžymybių, tokių kaip Hugh Grantas, treneris Jamesas Duiganas, rašoma pranešime spaudai.
Knygoje teigiama, kad stresas yra esminė riebalų pertekliaus priežastis. Kaip to išvengti?
Kaip organizmas reaguoja į stresą?
Kai išsigąstame, pykstame, patiriame įtampą ar jaudinamės, kūną užplūsta adrenalinas ir streso hormonas – kortizolis. Dž. Duiganas teigia, kad adrenalinas padeda būti budriems ir susitelkusiems, o kortizolis parengia raumenis kovoti arba bėgti. Jis taip pat žinomas kaip „kovos, bėgimo ar streso“ hormonas, kuris padeda kūnui išskirti į kraują cukrų, kad skubiai gautume energijos.
Pasak knygos „Sveikas ir lieknas kūnas“ autoriaus, tikro pavojaus atveju minėti hormonai skatina arba bėgti, arba kovoti ir neskatina tukimo. Tačiau kai grėsmės nėra, visas cukrus, kurį kortizolis išsiskyrė į kraują, tiesiog užtvindo kūną ir tampa riebalais. Dėl šių hormonų taip pat labiau norisi cukraus, nes kūnui atrodo, kad reikia daugiau energijos.
Kodėl nuo streso tunkama?
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė pabrėžia, kad daugumai žmonių streso metu išsiskyręs kortizolis didina apetitą, skatina persivalgymą ir nuolatinį užkandžiavimą. Taip yra todėl, kad streso metu organizmas mano, jog mes eikvojame energiją, reikalingą kovai. Suvalgomas maistas virsta pertekline energija, kuri riebalų pavidalu kaupiasi mūsų organizme.
Pasitaiko atvejų, kai didelį stresą patiriantys žmonės nustoja valgyti ir staigiai numeta svorio. Gydytoja teigia, kad į įtemptas situacijas reaguojame skirtingai, tad ir kortizolio antplūdis kiekvienu atveju - skirtingas.
Pasak L. Barauskienės, jei dėl didelės įtampos prarandamas apetitas, praėjus stresui organizmas kompensuoja maisto medžiagų stygių – pasiima išgyvenimui reikalingas maisto medžiagas iš raumenų ir kepenų, taip netenkama dalies raumenų masės. Žmogus liesėja, netekdamas raumeninės masės, o tai yra labai žalinga sveikatai: dėl raumenų netekimo lėtėja medžiagų apykaita, žmogus įgauna sergančio žmogaus išvaizdą, netenka energijos ir jaučia nuolatinį nuovargį.
Įtampai praėjus, organizmas ima ruoštis naujam pavojui. Padidėja apetitas, suvalgoma daugiau, tik, deja, raumeninė masė ir sulėtėjusi medžiagų apykaita savaime neatsistato, o atsargos būna kaupiamos riebalų pavidalu. Vyrams jie paprastai kaupiasi pilvo, moterims – šlaunų ir sėdmenų srityje. Taigi, liesėjimas dėl streso - labai apgaulingas ir trumpalaikis. Beje, badavimas - taip pat stresas organizmui.
Kaip sumažinti streso įtaką organizmui?
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė sako, kad būtina išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius, valgyti reguliariai ir sveikai. Tuomet nereikės badauti ar laikytis lieknėjimo dietos, o per stresą prarasta energija ir svoris grįš lengvai ir kūnas nekaups riebalų.
Be kita ko, knygoje Sveikas ir lieknas kūnas teigiama, kad saldainiai, kava, alkoholis, greitmaistis, perdirbtas, sūrus maistas tik padidina juntamo streso lygį. O uogos, žalios daržovės, kalakutiena, batatai, avokadai ir riešutai stresą gali sumažinti.
