Tenka pripažinti ir tai, jog apsisprendus globoti ir suprasti globos sistemą, pirmiausiai reikia apsišarvuoti kantrybe – laukia susidūrimas ne tik su didžiuliu kiekiu informacijos, bet ir neigiamais vertinimais, susiformavusiais mitais. Juk tikrai yra priežasčių, kodėl potencialūs globėjai kelia klausimą, „ar kas nors gali iš mūsų atimti globojamą vaiką”?
Globoje atsidūrusio vaiko istorija
Nors paminėjus vaiko globą dažniausiai iš karto pagalvojama apie vaikų namus, tai iš tikrųjų ne pirma, o tik viena iš galimų stotelių. Tad dėliojant globojamo vaiko paveikslą reikia atsižvelgti į daugelį labai svarbių detalių.
Pirmiausia, būtina suvokti, kad globa reiškia, jog vaikui teko susidurti su labai skausminga patirtimi – jo tėvai dėl įvairių aplinkybių (priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia) nebegalėjo jo auginti. Visi tėvų globos netekę vaikai iki pilnametystės gali būti globojami (vaikų nuo 14 metų globa vadinama rūpyba).
Tad šiuo sunkiu metu jam nustatoma viena iš dviejų globos rūšių – nuolatinė arba laikinoji. Jų abiejų paskirtis tokia pati – užtikrinti reikalingą rūpinimąsi be tėvų priežiūros likusiu vaiku, t. y. garantuoti auklėjimą, ugdymą, fiziniam ir dvasiniam augimui tinkamas sąlygas, teisių ir interesų gynimą bei atstovavimą. Skirtumų tarp šių globos rūšių irgi nestinga. Galutinis ir svarbiausias laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į jo tikrąją, biologinę šeimą. Tuo tarpu nustatyta nuolatinė globa reiškia, kad esamomis sąlygomis vaiko grįžimas pas tėvus yra neįmanomas.
Nustačius, kad vaikas negali gyventi su savo gimdytojais, yra priimamas ir sprendimas, kur nuo šiol gyvens vaikas ir kas jį prižiūrės – globėjų šeima, šeimyna ar globos institucija. Vaiko perkėlimas į globos įstaigą laikomas pačia paskutine išeitimi. Taigi, yra dedamos visos pastangos siekiant išsiaiškinti, ar yra artimų ar kitų vaiko giminaičių, galinčių ir norinčių tapti jo globėjais. Neradus tokių asmenų, geriausia alternatyva laikomas gyvenimas šeimynoje, jei savivaldybėje tokia yra.
Nuo klystkelių gelbstinti informacija
Kartais daugeliui, jog imtųsi domėtis vaikų globa, reikia visai nedaug, bet tikslios ir svarbios informacijos. Ji daug kam tampa kelrodžiu painiame labirinte. Būtent dėl to Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikinoji vadovė Vita Šulskytė pabrėžia, kad globos nustatymas yra nuo situacijos labai priklausomas procesas.
„Sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) priimamas per 3 dienas. To priežastis – vaikas negali būti be įstatyminio atstovo. Nuolatinės globos skyrimo procesas jau šiek tiek kitoks. Dėl jos turi būti kreipiamasi į teismą ir tuomet nuolatinę globą ir globėją savo sprendimu paskiria teismas.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas gyvena laikinųjų globėjų šeimoje ir yra nusprendžiama, kad jis jau nebegalės grįžti į savo biologinę šeimą, tuomet savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą ir yra priimamas sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo. Ir netgi tokiu atveju toliau išlieka galimybė, kad vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą. Tai galima pasiekti, jei patys tėvai kreipiasi dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo“, – painius teisinius aspektus tiek norintiems globoti, tiek ir norintiems susigrąžinti biologinius vaikus aiškina specialistė.
Paskirta laikinoji globa reiškia, jog nesvarbu, kur vaikas begyventų (globėjų šeimoje, savivaldybės šeimynoje ar globos įstaigoje), visomis išgalėmis siekiama užtikrinti, jog jis vėl sugrįžtų pas savo biologinius tėvus. Augimas šeimoje, nepaisant laikinų, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir paskirtos globos (rūpybos), laikomas pačiu naudingiausiu vaikui. Todėl nuolat tikrinama ir vertinama, ar tai būtų galima įgyvendinti.
Metai pasitaisymui
„Tikrai yra pakankamai daug atvejų, kai po laikinosios globos vaikai vėl grįžta į savo biologinę šeimą. Preliminarus laikotarpis, kurio metu šeima gali spręsti tas problemas, dėl kurių vaikas pateko, pavyzdžiui, į globėjų šeimą, yra apytiksliai vienerių metų laikotarpis.
Jeigu socialiniai darbuotojai, dirbantys su ta šeima ir vertinantys pagalbos plano efektyvumą, mato, kad yra akivaizdus pokytis į gerąją pusę, tai minėtasis metų laikotarpis gali būti šiek tiek pratęsiamas. Kol kas konkretus laikotarpis, per kurį šeimos pažanga turi būti įvertinta, nėra griežtai apibrėžtas – yra tik rekomendacija. Taigi, jei šeima akivaizdžiai tobulėja, jos vaikas gali pas juos iš globėjų persikelti sąlyginai greitai. Tam reikia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kurio panaikinamas laikinosios rūpybos sprendimas ir tuomet vaikas gali grįžti į šeimą”, – pavyzdį pateikė V. Šulskytė.
Tiems, kurie jau pradeda domėtis globos galimybe, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė siūlo pirmiausiai pasidomėti ne tik pačiu globos procesu, laikinosios ir nuolatinės globos skirtumais, bet ir globėjų pareigomis.
„Sulaukiame įvairiausių klausimų ir kreipimųsi – visuomet labai džiaugiamės galėdami atsakyti, padėti ir rasti kelią klausimų-atsakymų labirintuose. Pernai šiuo tikslu pradėjome vykdyti socialinę-informacinę akciją „Vaiko globa – neįkainojama dovana”. Jos tikslas – ne tik suteikti kuo daugiau kiekvienam asmeniui suprantamos informacijos apie globą ir įvaikinimą, bet ir paneigti su jais susijusius mitus“, – apie tinkamą kelią norintiems suteikti vaikams namus pasakoja tarnybos laikinoji vadovė.
Jei susidūrėte su globos klausimais ar problemomis, Jūs visada galite kreiptis į savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos el. paštu info@vaikoteises.lt .