Ką daryti, kad po švenčių neištiktų finansinės pagirios

 (2)
Laisvadieniai ir šventės visuomet padidina mūsų išlaidas, spontaniškų , nereikalingų pirkinių kiekį, sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Šventinės iliustracijos
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kad penki kalėdiniai laisvadieniai nepriverstų Naujųjų metų pasitikti su raudančia pinigine, skolomis, asmeninių finansų ekspertė pataria kruopščiai planuoti pirkinius ir jausti saiką.

„Laisvadieniais žmonės daugiau išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, tačiau švenčių laikotarpis yra ypatingas. Gruodžio mėnesį visada matome sparčiausią mažmeninės prekybos augimą, didesnes pramogų sektoriaus apyvartas“, – pasakoja O. Bložienė.

Pašnekovės teigimu, ekonomikoje Kalėdinis laikotarpis, dovanų pirkimas yra laikomas pačiu neefektyviausiu pinigų naudojimo periodu. Žmonės perka tai, ko nei jiems, nei tiems, kuriems dovanos skirtos, nereikia.

„Mūsų krepšeliuose kiekvieną dieną spontaniški, nereikalingi pirkiniai sudaro 30 proc. Tačiau šventiniu laikotarpiu, kai skatinimas per nuolaidas pirkti yra labai didelis, apėmusi pakili šventinė nuotaika, spontaniškų pirkinių gali dar labiau padaugėti. Taip pat gerokai padaugėja ir perkamo maisto. Žinoma, per šventes galbūt suvalgome daugiau, bet ne 10 kartų daugiau. Šventiniu laikotarpiu išmetama daugiau maisto, nei bet kuriuo kitu metu, o Lietuvoje išmetamo maisto kiekis vienam namų ūkio nariui siekia 30 kilogramų per metus. Reikia pagalvoti, ar atsakingai elgiamasi“, – svarsto O. Bložienė.

Finansinės pagirios su skolomis ir paskolomis

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Finansų ekspertė pažymi, kad esama tendencijos, jog po švenčių, sausio mėnesį padidėja skolinimasis, padaugėja pradelstų mokėjimų.

„Gruodžio mėnesį iš einamųjų lėšų išleidžiame daugiau, nei galime sau leisti, todėl sausį ištinka finansinės pagirios. Lietuvoje nėra populiaru taupyti, po nedidelę sumą atidėti šventėms, kad būtų galima laisviau jaustis šiuo laikotarpiu. Kai po švenčių pristinga finansų, pirmiausiai žmonės mažina išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, aprangai, galiausiai – maistui. Todėl tam, kad nereikėtų keisti savo įpročių, reikia turėti atidėtų pinigų arba juos leidžiant neperlenkti lazdos“, – kalba O. Bložienė.

Asmeninių finansų specialistė pabrėžia, kad dabar, kai reikės prisitaikyti ir prie naujos valiutos, mokėti palyginti kainas eurais, su savo finansais reikėtų elgtis dar atsakingiau.

Pagelbės kruopštus planavimas

LRT.lt pašnekovės teigimu, asmeninių finansų srityje sveikas protas ir saikas yra svarbiausi dalykai. Tačiau šventinio periodo karštinė protą gali sujaukti.

Kad taip nenutiktų ir netektų Naujųjų metų ryto pasitikti su piniginėje švilpiančiais vėjais, O. Bložienė rekomenduoja kruopščiai suplanuoti būtinas savo išlaidas ir tas, kurios skirtos dovanoms bei šventėms.

„Reikia atskirti pinigus įsipareigojimams sumokėti ir dovanoms pirkti. Bandant iš vienos sąskaitos ir įsipareigojimams palikti, ir reikalingų ar nelabai dovanų pripirkti, gali tapti sunku orientuotis. Kad nebankrutuotume, paprasčiausiai turime planuoti. Išlaidų planavimas ir sąrašo sudarymas padeda išvengti spontaniškų, nereikalingų pirkinių. Aš rekomenduoju turėti du sąrašus: maisto ir dovanų – su planuojamomis pirkinių kainomis“, – pataria asmeninių finansų ekspertė.

Pasak O. Bložienės, perkant dovanas, visuomet reikia pagalvoti, ar tikrai kokia nors vazelė ar žvakidė, kuri bus nugrūsta į paskutinį stalčių, yra geriau nei kepinys ar saldainių dėžutė.

„Visą laiką reikia spręsti, ar žmogui užkrausite vargą galvoti, kur paslėpti gautą dovaną, ar parodysite dėmesį pačių pagamintu pyragu. Tik tinkamai suplanavę išlaidas ir išleidę pinigus išvengsite finansinių pagirių naujaisiais metais“, – kalba pašnekovė.

O. Bložienės teigimu, šias pamokas tenka prisiminti kiekvienais metais, nes žmonės visada galvoja, kad jų finansinė padėtis yra bloga ir jie negali jos pakeisti.

„Tai yra klaida. Pinigai yra priemonė tikslams pasiekti. Turėtume galvoti apie tikslus, kurių norime pasiekti, tada galėsime efektyviau suvaldyti savo finansus. Bet kadangi apie tikslus mes negalvojame, ir to valdymo nėra“, – sako O. Bložienė.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją