Nenorintys pirkti eglučių gruodžio 18 d. centrinėse Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse galės nemokamai gauti eglių ir pušų šakų.

– Galbūt žmonės, galvodami apie gamtosaugą, dažniau renkasi miškininkų nemokamai siūlomas eglių šakas?

– Kol kas laikomasi tradicijų ir dauguma gyventojų renkasi nukirstas eglutes. Populiarėja išaugintos vazonuose, nes jos ir laikosi geriau, ir žmonės dar viliasi jas pasisodinti, užsiauginti. Šakų paklausa kasmet auga ir vis dažniau gyventojai nori patys pasigaminti eglutę iš šakų arba namus puošia girliandomis.

– Kokie Jūsų medelyno klientų, besirenkančių eglutes, poreikiai?

– Labai įvairūs: vieniems viskas tinka, viskas atrodo gražu – net sunku išsirinkti, o kiti, apžiūrėję šimtus eglaičių, išvažiuoja tuščiomis. Žmonės labai nori kėnių, nes jie minkštų spyglių, neduria ir ne taip greitai nubyra. Populiarėja ir pušys.

– Į ką labiausiai kreipti dėmesį, renkantis eglutę? Kaip atpažinti, kuri sveikesnė, kuri dar šiandien nukirsta?

– Sunku atpažinti, ar eglė nukirsta šiandien, ar vakar – nebent jau būtų savaitę prastovėjusi. Tuomet ji įgauna blankesnę spalvą, nebelieka žvilgesio, bet drėgnais orais eglutės laikosi gerai. Mūsų medelyne eglutę galite nusikirsti ir patys – papildomo mokesčio nereikalaujame.

Anksčiau, kai būdavo šaltos žiemos, atvažiuodavo šeimos su vaikais, su termosais, pasivaikščiodavo, išsirinkdavo eglutę, mes laužą sukurdavome. Vaikams būdavo įdomu. Dabar, kai purvas, tokių klientų sumažėjo, bet viskas įmanoma. Papildomo mokesčio tikrai nereikia. Aprūpiname ir pjūklu, ir kirvį galime paskolinti, ir vyriškį paskirti, kuris tą eglę atneš.

– Kaip auginamos kalėdinės eglutės?

– Dažniausiai specialiose teritorijose bent kas 1,5 m, kad viena kitos nenustelbtų, kad joms užtektų šviesos. Eglių auginimas reikalauja daug kantrybės. Vienų metų eglutė siekia vos 3–4 cm. Norint turėti bent metro eglę, reikia luktelėti 7–10 metų.

– Eglės auga daug metų, joms būtina didelė erdvė. Ar tai pasiteisina?

– Sodiname tai, kas lieka atkūrus miškus. Peraugusius eglučių sodmenis išsaugome ir pasodiname į miško sodmenims auginti netinkamus plotus.

Kai kurie medelynai eglutes nuo pat nedidelių daigelių augina vazonuose ir kas keletą metų juos persodina. Mes dar neturime tiek darbo jėgos, ruošiame eglutes vien šventiniam laikotarpiui – tik spalio pabaigoje jas susodiname į vazonus.

Manančius, kad vazone pirkti eglutę praktiškiau, nes po švenčių galima ją pasisodinti kieme, turiu nuliūdinti. Jei eglutė dar visai maža – tokia tikimybė dar yra, bet 2 metrų eglė iš vazono lauke neprigis. Nebent taip ji buvo auginta ilgiau – ne mėnesį ir ne kelis, o bent jau metus ar dvejus.

– Ar gali eglutes šventėms savo sklypuose augintis patys sodininkai, o prireikus ir namo atsinešti?

– Taip kasmet iškasant eglutę, naudos tikrai nebus. Po persodinimo augalas tampa gelsvokas, negražus. Vienais metais galima eglutę iškasti, paskui ją sugrąžinti atgal, bet bent porą metų reikia leisti jai pailsėti. Turint bent tris ar keturias eglutes, galima taip žaisti.

Eglutes augintis kirtimui nematau jokių trukdžių, tik būtina jas genėti, kad taptų tankesnės, ir svarbu nepertręšti azotinėmis trąšomis.

– Kaip perkant atskirti, kuris medelis, po švenčių pasodintas lauke, prigis?

– Jei perkate prekybos centre, reikėtų teirautis konsultanto. Jei atvirose prekybos aikštelėse – galima paprašyti atsargiai ištraukti tą žemių gumulą iš vazono. Jei prekybininkai teigia, kad eglaitė auginta vazone, tas šaknimis apraizgytas žemės gumulas iš vazono labai lengvai išsitraukia. Tokiu atveju medelis turėtų prigyti.

Patikimiau medelius pirkti iš pačių augintojų. Buvo nemalonių atvejų, kai prekybos centras skelbė esą parduodamos eglutės gali būti persodintos, o jas išėmus iš vazonų, paaiškėjo, kad prie nukirsto koto prikaltas skersinis. Tai jau akivaizdus apgaudinėjimas.

– Šiemet eglutes imta pardavinėti jau lapkričio pabaigoje. Ar jos sulauks švenčių?

– Pagal senąsias tradicijas eglutė puošiama Kūčių vakarą. Tačiau kasmet prekyba prasideda vis anksčiau. Prieš dešimtmetį pradėdavome prekiauti apie gruodžio 10 d., dabar – jau lapkričio pabaigoje.

Jei augalas laikomas netinkamai, gali nubirti spygliai, ir šventėms teks pirkti antrą eglutę. Tačiau, pavyzdžiui, nukirsta eglutė vandenyje puikiai išsilaiko ir mėnesį, ir ilgiau. Jei eglutė vazone su žemėmis, ją reikėtų saikingai laistyti. Eglutę patartina apipurkšti vandeniu, laikyti kuo vėsesnėje patalpoje, nestatyti prie radiatorių ar ant šildomų grindų.

– Kokios dažniausios eglutės priežiūros namuose klaidos?

– Kai lauke –20 °C ar daugiau, tuomet reikėtų eglutę pamažu pratinti prie kambario temperatūros, nenešti tiesiai iš lauko į šiltą kambarį. Jei yra galimybė, palikite medelį nešildomame garaže, įstiklintoje verandoje, kad ji po truputį adaptuotųsi prie šilumos. Būna, kad eglutę pasistato prie radiatoriaus ant šildomų grindų, o ryte ji numeta visus spyglius.

– Daniškos eglutės atrodo geriau nei lietuviškos ir yra brangesnės. Ar jos stovės ilgiau nei mūsiškės?

– Sunku pasakyti, priklauso nuo priežiūros. Danai turi didelę eglučių auginimo patirtį. Ten didžiuliai plotai, eglutes geni, karpo, iškasa specialia technika. Labai daug dėmesio skiriama tokiems darbams, kurie Lietuvoje dar tik pradedami.

Daniškos eglutės tikrai kokybiškesnės, bet ar jos laikysis ilgiau, priklauso nuo to, kada jos nukirstos, kada atvežtos, kiek laiko laikytos sandėlyje.

Ten visai kitas klimatas, žiema trunka vos tris savaites. Augalas gali tiesiog neprisitaikyti prie Lietuvos klimato.

– LRT RADIJO klausytojas pastebi, kad, nukirstą eglutę pamerkus vandenyje su cukrumi ir nupjovus dalį jos kamieno, medelis išsilaiko ilgiau. Ar tai tikrai padeda?

– Puikus patarimas – patrumpinti kamieną. Taip atsinaujina vandens indai, nes pjūvio vietoje jie užlimpa sakais, užsikemša nuo vandens. Vieni deda cukrų į vandenį, kiti – aspiriną ar gėlėms skirtas augimą skatinančias tabletes. Pati nebandžiau, todėl negaliu to patvirtinti.