Siekdama išsiaiškinti, kokie studentiško gydymosi metodai, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko studentų apklausą. Joje dalyvavo 107 respondentai.
Pirmiausia studentai turėjo atsakyti į klausimą, kokiu būdu stengiasi išvengti ligos. Paaiškėjo, kad beveik 55 proc. studentų visiškai nededa papildomų pastangų stengdamiesi nesusirgti. Trečdalis respondentų nurodė, kad propaguoja sveiką gyvenimo būdą: sveikai maitinasi, sportuoja ir stiprina imunitetą vitaminais. 8,5 proc. studentų nurodė, kad profilaktiškai tikrinasi sveikatos būklę.
Beveik 75 proc. studentų susirgę gydosi vadinamąja liaudiška medicina – arbatomis, medumi ar šiltu pienu. Tik kas dešimtas studentas peršalimo atveju kreipiasi į gydymo įstaigą. 12 proc. studentų tikisi, kad liga praeis savaime.
Studentų klausta, kiek vidutiniškai per metus jie išleidžia gydymosi ir prevencinėms priemonėms. Beveik 44 proc. studentų nurodė, jog išleidžia 10-50 Lt. Ketvirtadalis studentų išleidžia nuo 50 Lt iki 100 Lt. 23 proc. apklausos dalyvių gydymasis ir ligos prevencija kainuoja daugiau nei 100 Lt, o kas dešimtas studentas išleidžia iki 10 Lt per metus.
Dauguma studentų, paklausti apie efektyviausius gydymosi metodus, kai kišenėje „pučia vėjai“, įvardijo įvairias arbatas, medų, citriną, česnaką, imbierą ir ilgą gulėjimą šiltoje lovoje. Studentų manymu, norint greičiau nuvyti ligą, nepamaišys ir 50 gramų stipriojo alkoholio, sumaišyto su arbata ir citrina.
Siūlo trintis degtine
Paklausti, kaip rekomenduoja gydytis kitiems peršalusiems studentams, apklausos dalyviai siūlė:
Stiprinti imunitetą vitaminu C;
Išgerti šiek tiek degtinės, daug karštos arbatos ir gerai išsimiegoti;
Per dieną suvalgyti 2 šaukštus juodojo ridiko, įdaryto medumi ir brandinto vieną parą;
Išgerti pusę stiklinės „Žalių 999“ su trimis šaukštais medaus ir puse citrinos;
Karšta degtine trinti kojas, rankas, krūtinę, nugarą, vėliau gulėti šiltai apsirengus;
Kojas mirkyti karštame vandens ir druskos mišinyje;
Nesinervinti ir ilgai miegoti;
Išgerti 40 ml arba 2 po 40 ml degtinės su daug pipirų, išprakaituoti.
„Žvelgdami į apklausos duomenis, galime matyti, kad studentų finansinė padėtis turi akivaizdžios įtakos gydymosi priemonių bei metodų pasirinkimui ir, apskritai, požiūriui į sveikatos priežiūrą. Studentai, kaip jiems ir priklauso, maksimalistai, tikisi, kad liga praeis savaime. Vis dėlto manome, kad šiai sričiai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, galbūt aukštosiose mokyklose galėtų veikti sveikatingumo centrai, kuriuose studentai galėtų gauti informaciją apie sveiką gyvenseną ir tai bent iš dalies padėtų užkirsti kelią ligoms“, – DELFI sakė LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Vaistininkė: valgyti citrinas neužtenka
Tai, kad beveik 55 proc. studentų visai nededa papildomų pastangų stengdamiesi išvengti ligos, nestebina vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės. Ji pastebi, kad dauguma žmonių imunitetą ima stiprinti tik tada, kai atsirita peršalimo banga.
„Pastebiu, kad visi imunitetą pradeda stiprinti jau prasidėjus pirmajai peršalimo bangai. Imunitetu reikėtų pradėti rūpintis bent jau nuo rugpjūčio pabaigos – kad pasiektum maksimalų efektą, daugelį preparatų reikia vartoti bent porą mėnesių. Pasireiškus pirmiesiems simptomams, paprastai vartojami ne problemą sprendžiantys, o simptomus mažinantys vaistai, o susirgus nesiimama priemonių imunitetui stiprinti, kad jie išvengtų komplikacijų arba sunkesnės ligos“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Vaistininkė vardija imuniteto skatinimo būdus – poilsis, ramybė, tinkama mityba, grynas oras, sportas. Imunitetą stiprina ir vitaminai – polivitaminai, ežiuolės preparatai, vitaminas C. Jos tvirtinimu, ypatingai reikia stiprinti kraujagyslių sienelę – daugiausia tai daro vitaminas C.
„Per dieną tiek citrinų, kad užtikrintum tokią dozę, nesuvartosi. Kitas dalykas – dabar preparatai ir maisto papildai tiek ištobulinti, kad paprastai užtikrina visos paros veikimą – citrinos kas valandą nevalgysi“, – į klausimą, ar siekiant gauti vitamino C, neužtenka valgyti citrinų, atsako G. Krikščiūnienė.
Vaistininkė pasakė, ką mano apie studentų patarimus gydytis mažais kiekiais alkoholio. „Jei skauda gerklę, alkoholis gerklėje esančias bakterijas dezinfekuoja maždaug dviem valandoms. Po dviejų valandų bakterijų lygis grįžta į prieš tai buvusį. Tačiau pavartojus alkoholio susilpnėja imunitetas, tad paprastai tai nėra tinkamas metodas“, – gydytis alkoholiu nepataria vaistininkė. Tačiau ji teigiamai įvertino kitus studentų patarimus. Štai su medumi sumaišytas ridikas turi sutepantį poveikį, tad palengvina kosulį. Įvairūs skysčiai reikalingi, kad šalintųsi organizme paliekami toksinai.
G. Krikščiūnienė pastebi, kad dažnai peršalę pacientai ateina pirkti preparatų nuo peršalimo. „Kai paklausi, ar jie jau turi preparatų imunitetui stiprinti, dažniausiai nustemba – jiems įdomu, kodėl siūlai stiprinti imunitetą, kai jis jau serga. Vienu metu paprastai siaučia 100-200 rūšių virusų. Tai, kad žmogus užsikrėtė vienu, nereiškia, kad neužsikrės kitu. Užsikrėtus virusu, vėl susilpnėja imunitetas ir dėl to atsiranda galimybė greičiau susirgti antrine infekcija – bakterine. Taigi imunitetą turi stiprinti ne tik prieš, bet ir susirgęs“, – aiškina vaistininkė.
Pašnekovė pastebi, kad studentai nori gydytis kuo pigiau – vaistininkės tvirtinimu, tinkamai parinkus preparatus, jie nekainuos daug. „Kuo anksčiau kreipiesi, tuo sirgimas pigiau kainuoja“, – sakė G. Krikščiūnienė.
