Pasak jo, lietuviai turi kuo didžiuotis ir yra pakankamai vieningi. O tolimesnį tautos skaldymąsi ir emigracijos procesus geriausiai sustabdys ryšio tarp valstybės ir jos žmonių suradimas.
- Labai dažnai pasigirsta kalbų, kad Lietuvos tauta yra susiskaldžiusi. Kokios istorinės aplinkybės tai nulėmė?
- Lietuvių tauta nėra susiskaldžiusi daugiau nei bet kurios kitos centrinės, Rytų ar Vakarų Europos tautos. Kada XVIII a. pabaigoje po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos tauta iškilo kaip tam tikra struktūra, ji niekada nebuvo vieninga. Tad ieškoti kažkokios mistinės vienybės iš principo yra neįmanoma.
Lietuvoje susiskaldymas atsiranda ne dėl kažkokių apčiuopiamų priežasčių, o dėl emocinės situacijos. Tarp vadinamo elito ir likusios visuomenės yra žymiai didesnė emocinė, struktūrinė, turtinė ir ekonominė praraja jei kitur Europoje. Tiek aristokratiškas elitas, dominavęs iki XVIII a. pab., tiek kuriamas dabar po 1918 m. vasario 16-osios ar juo labiau po kovo 11-osios yra pernelyg menkai įsipareigojęs savo tautai. Jis linkęs sparčiai praturtėti ir įsitvirtinti, todėl labai menkai jaučia ryšį su likusia tauta.
- O kaip manote, kas šią situaciją galėtų pakeisti – kas gali suvienyti lietuvius?
- Turėtume imti pavyzdį iš Prancūzijos, Ispanijos ar Šveicarijos, ten turtingi žmonės stengiasi pakelti ir likusios visuomenės ūpą. Mus suvienyti galėtų mažesnis atotrūkis tarp visuomenės aukštesnių sluoksnių ir likusių jos narių. Visuomenė turi jausti ir pasitikėti savo politinėmis partijomis, ekonominiu, kultūriniu ir socialiniu elitu. Bet tam, kad būtų jaučiamas pasitikėjimas, turima jausti rūpestį. Ir ne vien tik žodžiais, rinkiminėmis kompanijomis ar televizoriaus ekranuose, bet tam tikrais konkrečiais darbais.
- Kokias dar lietuvių vienijimosi bėdas pastebite?
- Daugiau nei 20 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje, tačiau sostinėje neturime Nežinomo kareivio kapo. Vilnius viena iš nedaugelio sostinių Europoje, kurioje tokio kapo nėra. Nežiūrint į tai, kad kovos už Nepriklausomybę vyko 1919-1920 metais, toks kapas yra tik Kaune, tačiau ir tas pats – suvargęs. Tai tikrai nėra tinkama vieta, kurioje pagarbą galėtų atiduoti į mūsų valstybę atvykę užsienio svečiai.
Žmonės, kurie yra valdžioje, nededa adekvačių pastangų valstybei sustiprinti ir kelti jos prestižą, kurti ideologines, kultūrines atmainas. Viskas eina paprasta savieiga ir tokioje situacijoje tikėtis ir laukti, kol visuomenė taps vieningesnė – sudėtinga. Daugybė žmonių emigruoja, likusieji – skaldosi. Tą įrodo ir bandymai organizuoti visokius referendumus.
- Paminėjote emigraciją. Vieni tai laiko natūraliu procesu, kiti – spręstina problema, kuri liudija apie tautos nykimą. Koks yra Jūsų požiūris?
- Natūralia atranka negalima vadinti reiškinio, kai iš Lietuvos emigruoja 20-25 proc. žmonių. Emigracija kaip procesas yra žinomas dar nuo senovės Antikos, bet esmė tame, kad normaliose valstybėse ji balansuoja ties kelių, o ne keliolikos ir tuo labiau ne keliasdešimties procentų riba. Mūsų visuomenėje emigracija yra pasiekusi kritinį tašką. Per visą tūkstantmetę tautos istoriją lietuvių tauta niekada nebuvo susidūrusi su tokiais emigracijos mastais.
Galbūt iš dalies tai būtų galima lyginti su XIX a. antroje pusėje XX a. pirmąjį dešimtmetį pietryčių Lietuvą apėmusiu procesu – polonizacija. Šis nutautėjimas taip pat nebuvo prievartinis reiškinys, tačiau lenkų kultūra sparčiai augo, o lietuviai tiesiog masiškai su jais solidarizavosi per bažnyčią, švietimą, darbo rinką. Žiūrint iš pirmo žvilgsnio – tai natūralus procesas, bet jei mes žvelgiame retrospektyviai, tą metą vertiname kaip masinį nutautėjimą. Lygiai taip pat nerasime žmogaus, kuris Mažojoje Lietuvoje vykusią germanizaciją vertintų kaip visiškai natūralų procesą. Į šiuos iššūkius tinkamai turėtų reflektuoti valstybė. Negalima laukti kažkokios dieviškos manos iš kažkokių politinių struktūrų.
- O galbūt šią situaciją galima keisti skatinant patį patriotiškumą – meilę tėvynei?
- Dirbtinis patriotizmo skatinimas buvo sovietmečiu, bet tai niekur neprivedė. Dirbtiniai mąstymo ir elgesio konstruktai, dirbtinis patriotizmas ir netgi pilietinio švietimo pamokų atsiradimas esančių problemų neišspręs ir išspręsti negali. Neįmanoma patriotizmo įkvėpti per pamoką ar du tris kartus per metus vykstančiose valstybinėse šventėse. Patriotizmas yra ryšys. Ryšys šeimoje, kaime, miestelyje, valstybėje. Jeigu to ryšio nėra, nesulaukiama grįžtamojo ryšio ir pilietis nejaučia savo valstybės rūpesčio, o ir valstybė nesuteikia progų ja didžiuotis, tai tikėtis patriotizmą išugdyti ar suformuoti vien kažkokiomis klišėmis yra naivu. Tai nėra pyragas, kurį pašauni į orkaitę ir turi gražiai iškepusį.
- O kaip reiktų keisti šią situaciją, kad tarp Lietuvos ir jos piliečių atsirastų natūralus ir nuoširdus ryšys?
- Kad valstybė galėtų būti naudinga savo tautai, ji turi būti sėkminga, efektyvi ir stipri. Lietuvoje aš nematau nei vieno iš trijų komponentų. Netgi priešingai – pas mus yra daug kvailumo. Iš jo ir atsiranda labai ryškios perversijos, tam tikri maršai, pareiškimai, fašistiniai šūkiai ir lozungai, kurie situacijos nepagerina. Yra visa eilė valstybių, kurios turi labai ryškiai socialiai orientuotą valstybę. Pavyzdžiui, Graikija. Galbūt ekonomiškai ten ir ne viskas sekasi, tačiau graikų emigracija yra kokius 7 kartus mažesnė nei Lietuvos. Daugelyje valstybių patriotinis auklėjimas ir rūpinimasis savais piliečiais yra labai ryškus ir tam nereikia jokių pilietiškumo pamokų. Tereikia atrasti pusiausvyrą tarp valstybės ir jos piliečių.
***
Žinote, kaip padaryti ir kovo 11-ąją, svarbią Lietuvai dieną ypatinga? Drąsiai pasidalinkite išskirtine šventės idėja – geriausioji bus įgyvendinta simbolinėje sostinės vietoje, ant Gedimino kalno, ir ateityje gali tapti istorija!
Suraskime savitą būdą skleisti garsą apie Lietuvą – jei airiai pasaulyje apie save primena dažydami upes žaliai, o australai savo Nepriklausomybės dieną mini Tarakonų lenktynėmis, kaip išsiskirti galime mes?
Kūrybingiausieji bus apdovanoti - trijų geriausių idėjų autoriams bus įteikti draudimo bendrovės GJENSIDIGE prizai – draudimais nuo nelaimingų atsitikimų 100 000 litų draudimo sumai. Laimėtojų ir kitus geriausius pasiūlymus DELFI publikuos viešai.
