Gyvenantys kampiniuose butuose turi tik vieną išeitį

 (66)
Prieš pasiryždami daugiabučio renovacijai, gyventojai dažnai galvoja, kad namo atnaujinimas naudingesnis vadinamųjų kampinių butų, kurie turi daugiau lauko sienų ir dėl to yra šaltesni, gyventojams. „Vidiniuose“ butuose gyvenantys žmonės svarsto, ar jiems reikia tos renovacijos ir ar logiška už ją mokėti tiek pat, kai juos nuo šalčio ir taip saugo kampiniai butai. Tačiau specialistai ir jau modernizuotų namų gyventojai tokius nuogąstavimus vadina nepagrįstais ir tikina, kad renovacija naudinga visiems gyventojams be išimties.
Renovacija ypač naudinga gyvenantiems kampiniusoe butuose
© DELFI / Tomas Vinickas

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas sutinka, kad butų vieta name daro įtaką jų vertei tiek pinigine, tiek komforto prasme.

„Kampiniai, pirmo ar paskutinio namo aukšto butai paprastai yra šaltesni už tuos butus, kurie turi sienas su kaimynų butais. Nerenovuoto namo išorės siena, net ypatingai šildant butą, dėl didelio šilumos laidumo išlieka šalta. Šalia jos būti ar miegoti yra šalta ir nejauku.

Apšiltinus namą, kampinių butų gyventojai tikrai pajus žymiai didesnį efektą negu „viduryje“ namo gyvenantys žmonės. Tačiau klaidinga manyti, kad renovacija naudinga tik kampiniams ir viršutiniams butams“, - sako E. Petrauskas.

Specialisto teigimu, apšiltintos namo sienos įgyja visai kitokias izoliacines savybes, neperšąla ir sulaiko šilumą.

„Renovacija bet kokiu atveju naudinga visiems, nes sąskaitos už šildymą sumažėja visiems. O jei dar bute įrengta individuali apskaitos sistema, tai kiekvienas gyventojas mokės tik tiek, kiek šilumos sunaudoja“, - tikina BETA specialistas.

Jam pritaria ir prieš penketą metų renovuoto devynaukščio Vilniuje pirmininkas Jonas Česnavičius. Jis prisimena, kad prieš modernizaciją namo būklė buvo apgailėtina.

„Energijos sąnaudos viršutinių, apatinių aukštų ir kampinių butų šildymui buvo didesnės nei vidurinių butų, bet renovavus namą šių skirtumų nebeliko. Vienas viršutinio aukšto gyventojas turėjo problemų ir dėl nuolat drėkstančios sienos bei pelėsio. Bet dabar šitų bėdų neliko.

Jei būtų atskira apskaita, tai kampinių butų gyventojai greičiausiai vis tiek šiek tiek daugiau mokėtų už šildymą. Bet pas mus apskaita bendra ir už šildymą mokama pagal buto plotą. Tad renovacija buvo naudinga visiems vienodai“, - pasakoja Didlaukio gatvės 44 namo pirmininkas J. Česnavičius.

Apšiltinus sienas, pakeitus langus, įstiklinus balkonus, pakeitus stogo dangą ir įrengus termoizoliacinį sluoksnį, laiptinėse pakeitus radiatorius, sumontavus balansinius ventilius ir izoliavus vamzdynus namo energijos sąnaudos labai sumažėjo.

J. Česnavičius yra paskaičiavęs, kad palyginus su lygiai tokiu pat nerenovuotu devynaukščiu namu, šildymo sąskaitos sumažėjo 2,4 karto.

„Gyvenimo kokybė po renovacijos labai pagerėjo. Mūsų namas pagal gyvenimo komfortą ir išvaizdą prilygsta naujos statybos namams. Laiptinės suremontuotos, dar ir liftus pakeitėme.

Be to, išaugo butų vertė. Kaimynai, kurie pardavinėjo butą, sakė, kad jo vertė išaugo mažiausiai 30 proc.”, - džiaugiasi J. Česnavičius.

Jis pamena, kad jei prieš pradedant daugiabučio renovaciją buvo nemažai prieštaraujančių, tai dabar greičiausiai nerastų nė vieno nepatenkinto gyventojo.

Projektas „2000 renovuotų daugiabučių“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją