Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytoja akušerė-ginekologė Raimonda Sinkevičienė:
Nevaisingumas yra biologinė būklė, kuomet porai nenaudojant kontraceptinių priemonių vienerius reguliaraus lytinio gyvenimo metus, moteris nepastoja.
Nevaisingumas gali būti pirminis, kuomet moteris niekada nebuvo pastojusi ir antrinis, kai nėštumas buvo, nežiūrint jo baigties.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis turinčių šią problemą yra 8-10 proc. porų pasaulyje. Lietuvoje - 10-15 proc. porų susiduria su šia problema. 40-45 proc. ieško problemos sprendimo, tiriasi. Kasmet tokių porų tik daugėja, nes šiuolaikinės jaunos poros vaiko gimimą atideda dėl mokslų, karjeros ar buitinių sąlygų. Tačiau su metais vaisingumo procentai tik mažėja - tai lemia genetika. Be to, nevaisingumui įtakos turi lytiškai plintančių ligų sergamumo didėjimas, žalingi įpročiai, aplinkos užterštumas, stresas darbe.
Normalios poros vaisingumas per ciklą yra 20-25 proc. turint reguliarius lytinius santykius bei nenaudojant jokių kontraceptinių priemonių. Per pirmuosius metus pastoja apie 85 proc. porų. Nepastojus pirmaisiais metais, pusė porų pastoja per antruosius metus.
Moters vaisingumas išties mažėja bėgant metams, o vyrų vaisingumui amžiaus įtaka nėra pakankamai aiški, nors atliekant spermos tyrimus, amžiaus koreliacija yra stebima.
Tirtis reikėtų pradėti anksčiau, nelaukiant vienerių metų, jei moteriai yra 35 ir daugiau metų, yra mėnesinių ciklo sutrikimai (amenorėja, oligomenorėja, dismenorėja), moteris persirgusi mažojo dubens uždegimine liga, buvę pilvo operacijos, ypač su uždegiminėmis komplikacijomis, ilgą laiką naudoti kontraceptiniai preparatai, buvę nėštumo nutraukimai ar kitos intervencijos, galinčios sukelti nevaisingumą, persirgtos (parotitas, onkologinės ligos, gydytos chemoterapija, spinduliniu gydymu) ar lėtinės, komplikuotos ligos - vienam iš partnerių.
Taip pat skaitykite: Sulaukus 35 m., nevaisingumo tikimybė padidėja 6 kartus
