Euro įvedimas Lietuvoje atkreipė emigrantų dėmesį

 (31)
Lietuvoje nuo kitų metų sausio yra įvedamas euras - tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiemet į šalį atkeliavo daugiau perlaidų iš užsienio, ir, atitinkamai, buvo nupirkta daugiau butų, namų bei žemės.
© DELFI

Manoma, kad šiemet užsienyje dirbantys šeimos nariai artimiesiems Lietuvoje perves apie 6 mlrd. litų, viliamasi, kad kitąmet perlaidos nesumenks.

DELFI primena, kad Lietuvos banko duomenis, 2013 m. privačių asmenų perlaidos į Lietuvą buvo 5,3 mlrd. Lt, 2013 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė 2,2 mlrd. Lt, o 2014 m. per tą patį laikotarpį buvo 2,7 mlrd. Lt. Taigi vien per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atkeliavo 0,5 mlrd. Lt daugiau pinigų nei pernai.

Vyriausias „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas dėsto, kad gausesnių perlaidų į Lietuvą buvo dėl investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT).

DELFI primena, kad itin sparčiai NT pardavimai Lietuvoje augo šiemet pirmąjį pusmetį: butų pardavimo tempai Vilniuje priartėjo prie iki krizinių 2008-ųjų m. rezultatų

„Kai buvo aiškinamasi, kodėl šiemet rekordiškai išaugo perlaidų kiekis Lietuvoje, manau, ne dėl gausesnės paramos Lietuvoje likusiems tėvams, vaikams ar antrosioms pusėms, bet dėl investicijų, iš esmės – didžioji dalis pinigų buvo nukreipta į nekilnojamąjį turtą“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak jo, galima pasidžiaugti tendencija, kad užsienyje gyvenantys lietuviai perka turto Lietuvoje – tai rodo, kad jie mato ateitį Lietuvoje, planuoja čia grįžti.

„Reikia suvokti naujas realijas: jei prieš 5-10 metų žmonių išvykimą gyventi ir dirbti kitur buvo galima įvardyti kaip emigraciją, dabar tai - laisvas darbo jėgos judėjimas ir kone kiekvienas Lietuvos gyventojas turi bent vieną pažįstamą ar giminės narį, kuris yra išvykęs. Tai – ta pati ekonominė erdvė, ta pati darbo rinka“, - komentavo Ž. Mauricas.

Atitinkamai tai reiškia, kad išvykusieji gali apsispręsti grįžti ir tai daro Lietuvoje pirkdami turto.

NT bendrovės „Resolution“ gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis komentuoja, kad specialistai taip pat pastebėjo didesnį emigrantų susidomėjimą Lietuvoje parduodamu NT.

„Emigrantai nuolat save mato tik kaip laikinus kitos šalies gyventojus, kol turi darbą, todėl likę ryšiai su Lietuva nenutraukiami. Natūralu, gerėjant šalies ekonominiam įvaizdžiui ir mažėjant nedarbui, visi puoselėja daugiau minčių grįžti į Lietuvą, todėl pasitaikius palankiai progai perka NT. Padidėjus bendram aktyvumui ir sandorių skaičiui NT rinkoje, natūraliai didesnę dalį sudaro ir emigrantų investicijos. Šios investicijos nebūtinai yra tik į gyvenamąjį segmentą, perkami ir žemės sklypai, taip pat ir tinkami vykdyti žemės ūkio veiklai“, - dėstė specialistas.
Pasak jo, gausesnius NT įsigijimus galima sieti ir su euro įvedimu, ir su dalimi neapskaitytų šešėlinės ekonomikos pinigų.
„Viena iš priežasčių, skatinanti investuoti gimtinėje, yra savo tolimesnio gyvenimo susiejimas su Lietuva. Svetur gerai, bet namuose visada geriausia. Šis principas akivaizdžiai veikia emigrantus, - kalbėjo D. Ringaitis. - Dažniausiai užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai investuoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tai - įrengti ir baigti projektai, mažesniuose miesteliuose daugiausia jų dėmesį traukia namai ir žemės sklypai statyboms.“

Specialus DELFI projektas „Euras“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją