Ergoterapeutai – „veiklos“ specialistai, siekiantys asmens ir visuomenės gerovės

 (2)
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete jau 13 metus rengiami ergoterapeutai, padedantys pacientams po traumos ar ligos sugrįžti į pilnavertį gyvenimą – darbą ar mokyklą, mėgstamą veiklą, iš naujo išmokti daugelio kasdienių veiksmų ir tapti nepriklausomais nuo kitų.
© Shutterstock nuotr.

Ergoterapeutai dirba su įvairaus amžiaus grupių asmenimis, t. y. ir vaikais, ir jaunimu, ir pagyvenusiais asmenimis, taip pat gali dirbti individualiai ir grupėmis. Ergoterapeutai dažnai vadinami „veiklos“ specialistais, nes analizuoja kasdienes, darbines, profesines, laisvalaikio veiklas ir išsiaiškinę kliūtis, ribojančias gebėjimą vykdyti jas, siekia asmens ar grupės gerovės ne tik lavindami įgūdžius, koreguodami asmenų kasdienio gyvenimo įpročius ir vaidmenis, bet ir pritaikydami technines pagalbos priemones ir aplinką. Juk susirgus ar įvykus traumai labai svarbi ir aplinka, todėl ergoterapeutai gali patarti, kaip prisitaikyti namų ar darbinę aplinką ir būti nepriklausomais nuo kitų. Ergoterapeutai išmano ir sveikos gyvensenos, sveikatinimo, sveikatingumo principus, todėl gali dirbti ir su neturinčiais negalios ar ligos, tačiau, pavyzdžiui, moko ergonomiškai prisitaikyti darbo vietą ar dirbti produktyviau“, – apie ergoterapeutų darbo specifiką pasakoja Vilniaus kolegijos Reabilitacijos katedros lektorė, ergoterapeutė Jurgita Tuitaitė.

Studijuojantys Ergoterapijos programą Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete yra mokomi daugelio svarbių dalykų. Studentai sužino, kaip padėti asmenims savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į pačių asmenų norus, poreikius, pomėgius ir visuomenėje nusistovėjusias tradicijas bei vertybes.

Taip pat įgyja žinių, kaip teisingai vertinti ir lavinti motorinius, socialinius, emocinius ir psichologinius, bendravimo, mokymo ir mokymosi bei vykdomuosius asmenų įgūdžius. Būsimi specialistai susipažįsta ir su esminiais ergonomikos principais, t. y. kaip dirbant nepakenkti sau, kaip to išmokyti pacientų šeimos narius, išmoksta parinkti ir pritaikyti ortopedines, technines priemones ir kt. Be viso to, studentai lavina savo bendravimo, kūrybiškumo įgūdžius, semiasi psichologijos žinių bei gilinasi į pacientų motyvavimo subtilybes.

„Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete Ergoterapijos studijų programos studentai mokosi anatomijos, fiziologijos, sužino, kaip įvairios ligos ar traumos pažeidžia žmonių organizmą ir kokios įtakos tai turi jų atliekamoms veikloms. Būsimieji ergoterapeutai studijuoja klausos ir regos negalią turinčiųjų, traumatologinę ir ortopedinę, pediatrinę, neurologinę, senų ir pagyvenusių žmonių, psichikos sveikatos ergoterapiją, užimtumo terapiją, fizinę mediciną ir reabilitaciją, socialinę ir profesinę reabilitaciją. Be to, studentai daug laiko skiria praktinių įgūdžių lavinimui – tam yra moderniai įrengtos auditorijos. Vėliau būsimieji ergoterapeutai profesinius įgūdžius lavina atlikdami praktikas įvairiose ligoninėse, medicininės reabilitacijos centruose, poliklinikose, vaikų raidos centruose, globos namuose, bendruomenės centruose ir kitose įstaigose, kuriose dirba ergoterapeutai“, – teigia Vilniaus kolegijos lektorė, ergoterapeutė Jurgita Tuitaitė.

Pažymėtina, jog studijų Vilniaus kolegijoje metu yra galimybė pagal tarptautinę Erasmus+ studijų mainų programą išvykti dalinėms studijoms ar praktikai į kitas šalis ir dalį kreditų įgyti užsienio šalių mokymo ar sveikatos priežiūros institucijose.

Viktorija Meškunec
Viktorija Meškunec
© Organizatorių archyvas

Po trejų studijų metų Ergoterapijos programos absolventai įgyja reabilitacijos profesinio bakalauro laipsnį ir ergoterapeuto kvalifikaciją. Todėl sėkmingai dirba ligoninėse, poliklinikose, sanatorijose, reabilitacijos ir šeimos sveikatos centruose, socialinės ir profesinės reabilitacijos įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos institucijose, pensionatuose, kliento/paciento gyvenamojoje ir darbinėje aplinkoje, protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių gamybos bei pritaikymo įstaigose, ministerijų ir savivaldybių padaliniuose.

Apie profesinio kelio pradžią po studijų savo mintimis sutiko pasidalyti Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto absolventė, ergoterapeutė Viktorija Meškunec.

Viktorija pasakoja, kad darbo pradėjo ieškoti dar prieš diplominio darbo gynimą: susirado internete visas įstaigas, kurioms galėjo reikėti ergoterapeuto, ir išsiuntusi gyvenimo aprašymus tiesiog laukė. “Buvau įsitikinusi, kad netrukus tikrai rasiu ergoterapeutės darbą, todėl ramiai laukiau. Pagaliau iš vienos įstaigos sulaukiau skambučio – buvau pakviesta pokalbiui su VšĮ „Rąstis“ direktore. Kadangi visuomet svajojau apie darbą su neurologiniais ligoniais, tai iki to laiko net nesidomėjau psichosocialine reabilitacija. Tačiau pokalbio metu įstaigos direktorė pabrėžė, kad vertina Kolegijos studentus, todėl padrąsino mane išbandyti savo jėgas psichosocialinės reabilitacijos srityje. Aš sutikau“, – džiaugiasi Viktorija. Mergina pasakoja, kad pradėjusi dirbti sulaukė dar keturių skambučių iš įstaigų ir kvietimų dirbti ergoterapeute neurologijos skyriuose, tačiau vistik apsisprendė dirbti psichosocialinės reabilitacijos srityje.

Pasak Viktorijos, labai svarbu jau studijuojant pirmame kurse apsispręsti, ar norėsi dirbti pagal specialybę, o jei nepatinka mokytis – nepatiks ir dirbti ergoterepeutu. Tad, anot merginos, kam veltui gaišti laiką – juk motyvacija yra be galo svarbi tiek mokantis, tiek dirbant. „Visada reikia tikėti, kad susirasi darbą, ir nepasiduoti ieškant“, – teigia ji.

Viktorija sako, kad dirbant ergoterapeute tenka nuolat sužinoti ką nors nauja. Todėl kai kuriuos principus mergina pradėjo taikyti ir savo gyvenime. Kalbėdama apie tai, kokių esminių savybių reikia turėti norint dirbti šį darbą, Viktorija pabrėžia, kad, be daugelio profesinių dalykų išmanymo, be galo svarbu būti psichologiškai stipriam, empatiškam, iniciatyviam ir kūrybingam.

VK
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją