DELFI eksperimentas: R. Stukas įvertino gatvėje sutiktų vilniečių mitybą

 (26)
Vos 1 iš 5 Lietuvos gyventojų rinkdamiesi maisto produktus galvoja apie jo naudą sveikatai. DELFI atliko eksperimentą – apklausė vilniečius apie jų mitybos įpročius ir paprašė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stukas pakomentuoti situaciją.
© DELFI / Domantas Pipas

„Aš stengiuosi nepirkti ilgo galiojimo produktų. Bet visada žiūriu sudėtį, kiek ten ko. Dažniausiai įdėmiai skaitau etiketę. Jei randu dervų, jei daugiau nei 3 E būna, tada neperku“, – 43-ejų metų Nijolė.

Pasak R. Stuko, tokia elgsena rodo, kad Nijolė yra apsiskaičiusi ir domisi mityba, todėl iš jos reiktų imti pavyzdį visiems gyventojams.

„Žmogus žiūri, kad produktas nebūtų ilgo galiojimo, tačiau labai kritiškai vertina tą terminą. Jis žiūri etiketę, kokių maisto priedų ten yra. Visai be maisto priedų pagaminti maisto produktai ilgai tikrai neišsilaikys. Pirkdamas ilgo galiojimo produktus, jis renkasi tuos, kurių sudėtyje bus mažiausiai įdėtų maisto priedų, kurie daugiausiai dedami ne dėl mitybinės vertės pagerinimo, ne dėl sveikatinimo, o dėl technologinių gamybos tikslų. Sakyčiau, žmogus tikrai rūpinasi savo mityba ir stengiasi pasirinkti maistą, kuris bus geresnis“, – sako R. Stukas.

Skaito etiketes
Skaito etiketes
© Shutterstock nuotr.

Profesorius pažymi, kad pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas sveikos mitybos rekomendacijas, visada reikia rinktis maistą, kuriame būtų kuo mažiau maisto priedų: „Kadangi maisto priedai žymimi E raide, o jų įdėtas kiekis nerašomas, tai reiškia, kad kuo mažesnis skaičius tų priedų, tuo geriau.“

„Sezono metu valgau šviežias daržoves, kurias pati užsiauginu ir parsivežu iš sodo. O jei perku, tai stengiuosi pirkti tiesiai iš žmonių, o prekybos centre taip pat žiūriu, kad būtų lietuviškos. Žiemą gal kiek rečiau, aišku, žinau, kad reikia valgyti, bet nepasitikiu ne lietuviškais produktais“, – Nijolė.

R. Stutkaus teigimu, nereiktų bijoti, kad parduotuvėje perkami produktai bus nesaugūs, visiškai nesvarbu iš kur jie yra.

„Vertinant naudos ir rizikos santykį, jei daržovė ar vaisius užaugintas Lietuvoje, jo nereikia transportuoti, jo nereikia apdoroti chemikalais, kad jis nesugestų transportuojant, tai gal sakytume, kad jis kažkuo yra geresnis, švaresnis, bet tas principas, kad į rinką tiekiamas maistas turi būti saugus, privalo būti užtikrintas ir jis yra užtikrinamas, kontroliuojančios institucijos žiūri, kad nebūtų pažeidimų. Tad jei perkame parduotuvėje, turėtume žinote, kad perkame saugų maistą, kuris neturi kenkti mūsų sveikatai.“

Prof. Rimantas Stukas
Prof. Rimantas Stukas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Niekada neperku sulčių, limonado. Geriu tik paprastą arba gazuotą vandenį“, – 65-erių metų Danutė

„Jeigu neperka sulčių ir limonado, galima sakyti, kad elgiasi visai neblogai, kadangi kalbant apie limonadą, pats vertingiausias komponentas ir bus geriamasis vanduo. Tai reiškia, kad pirkėja perka tai, kas vertingiausia. Nes jeigu pažiūrėtume į sudėtį, matytume, kad limonade gali būti ir dirbtinių dažiklių, sintetinių saldiklių ir rūgštinančių medžiagų. Šioje vietoje mitybos raštingumas tikrai yra gana geras ir pirkėja perka tai, kas geriausia“, – sako R. Stukas.

„Kalbant apie sultis, jei ji išsispaudžia namuose, vadinasi jų biologinė vertė tikrai bus geresnė nei nusipirkus. Vis tik geriausia, jei žmogus suvalgo obuolį ar pomidorus, negu kad išgertų jų sultis, nes tada jis gauna visas medžiagas, kurios yra vaisiuje, uogoje ar daržovėje. Tai tas perdėtas noras gerti kuo daugiau sulčių nėra tinkamas, idealus pasirinkimas.“

„Žuvį valgau labai retai, nes daug kainuoja. Be to, nėra pasirinkimo, be lašišos daugiau nelabai yra ką pirkti“, – Danutė.

R. Stukas nesutinka su pašnekove ir teigia, kad pirkti tikrai yra ką, tačiau pripažįstą, kad kokybiškos ir šviežios žuvys iš tiesų yra brangios.

„Žuvis ir jūros gėrybės yra tie produktai, kurie turėtų būti valgomi 2 – 3 kartus per savaitę, jei žmonės tiek suvalgytų, būtų labai gerai. Bet reikia skirti neriebią žuvį, kurią mes vertiname kaip visaverčių baltymų šaltinį ir riebią žuvį, kurią mes vertiname dėl polinesočiosiųjų, omega – 3 riebalų rūgščių“, – teigia R. Stukas.

Žuvis
Žuvis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Neriebioms žuvims priskiriama menkė, lydeka, šamas, ešerinės, karpinės žuvys, šamai. Riebios – erškėtinės, lašišinės žuvys, unguriai, stambios silkės. Kuo žuvis riebesnė, tuo ji sveikesnė žmogui. Jei per savaitę žuvies valgome bent du kartus, gauname naudingųjų rūgščių, kurios mažina riziką susirgti vėžiu, astma, depresija, diabetu, širdies ligomis.

„Biologiškai vertingiausia yra atvėsinta žuvis, kuri nebuvo sušaldyta į ledo gabalą. Lietuviai daugiau valgo šaldytos žuvies negu šviežios, aišku. Bet jokiu būdu nereikia suprasti, kad šaldyta žuvis visiškai nevertinga. Ji irgi yra maistas ir yra vertinga, bet aišku vertingesnė ta, kuri buvo tik atvėsinta“, – sako R. Stukas.

„Aš gal mažiau perku mėsos, nebent iš kaimo, nes nesu tikras, ko į ją dedą ir nežinau kilmės“, – 27-erių metų Andrius.

„Parduotuvėje nesaugių produktų nėra. Tik tiek, kad žmonės kartais būna įsitikinę, įsivaizduoja, kad nusipirks kitur ir ji bus saugesnė. Jei parduotuvėje neperka, o perka kitur, tai svarbiausia, kad būtų garantuota sauga, kad ta mėsa būtų patikrinta, kad būtų žinoma, kuo tas gyvulys buvo šeriamas, ar jis nebuvo gydomas kokiais antibiotikais. Jei buvo, ar po to padaryta pakankama pertrauka, kad tų antibiotikų likučių neliko, kad nekeltų rizikos. Čia yra labai daug veiksnių. Bet jei žmogus perka parduotuvėje, reiškia šios rizikos yra eliminuotos“, – aiškina R. Stukas.

„Asmeniškai aš perku mėsą parduotuvėje ir jokios baimės dėl to neturiu, o pasirinkimo galimybės tikrai labai didelės, nenori pirkti prekybos centre, yra specializuotos parduotuvės, lietuviškos mėsos parduotuvės, kur gali pasirinkti tikrai visko. Dabar net turgavietėse atsiranda ekologiškų ūkių skyriai, kur pardavinėjama mėsa. Bet svarbu suprasti, jei mėsą pardavinėja kažkokia įmonė, ten yra tikrai griežta kontrolė, bet jei perka iš kažkokio piliečio, kurio iki galo negalėjo sukontroliuoti, kur garantijos, kad viskas tikrai bus taip, kaip turėtų. Gal ir bus. Bet galima ir suabejoti.“

Mėsa
Mėsa
© DELFI / Domantas Pipas

„Dažniausiai neturiu laiko valgyti gaminti pats, tad arba restorane valgau, bet irgi užima laiko, dar dažniau greito maisto kokioje picerijoe ar kebabinėje papietauju. Taip pat dažnai, vos ne kiekvieną dieną, vakarienei kokios mišrainės iš parduotuvės nusiperku, sumuštinį. Jei gaminu pats, tai dažniausiai pasikepu nusipirkęs šaldytų produktų, koldūnų, bulvyčių. Dar dažnai perku vadinamus bomžpaketus“, – 23-ejų metų Saulius.

„Aišku, tokio žmogaus mityba tikrai nėra visavertė, nes iškart matom, kad jisai nevalgo daržovių, vaisių. Vokietijoje, Prancūzijoje buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurie parodė, kad tose ir kitose šalyse žmonės pradėjo vartoti labai daug taip vadinamo paruošto vartoti maisto. Tai tas pilietis valgo tokį maistą ir kaip parodė kitų šalių tyrimai, žmonės, kurie vartoja tokį maistą, jis kai kuriais atvejais nėra ypatingai šviežias, nes jis yra paruoštas arba tie komponentai iš anksto paruošti, tai susiduria su ta problema, kad organizmas neaprūpinamas visomis reikalingomis būtinomis biologiškai vertingomis medžiagomis“, – komentuoja R. Stukas.

Pasak jo, tokia mityba silpnina imuninę sistemą ir didina įvairių ligų riziką, o apie kažkokią sveiką mitybą šioje vietoje negali būti net kalbos.

„Tokia mityba tikrai nėra tokia, kurią mes rekomenduotume. Taip maitintis nerekomenduoja nei Lietuvos mokslininkai, nei Pasaulio sveikatos organizacija. Šis žmogus yra šiuolaikinis pilietis, kuris valgo taupydamas laiką, bet pirmoje eilėje turbūt yra kažkokie kiti prioritetai, galbūt skonis“, – svarsto R. Stukas.

Greitas maistas
Greitas maistas
© Shutterstock nuotr.

Lietuvių mitybos įpročių tyrimas yra parodęs, kad 28 proc. gyventojų maistą renkasi atsižvelgdami tik į tai, kad jis būtų skanus.

„Nesvarbi nei kaina, nei nauda sveikatai, tai jei taip valgo, reiškia jam skanu, nes kiti kriterijai kaip ir atkrenta. Retkarčiais toks maisto pasirinkimas tikrai nedarytų jokios reikšmingos įtakos, bet kaip suprantu, čia jau yra pastovi mityba“, – sako R. Stukas.

Komentuodamas šaldyto maisto vartojimą, R. Stukas teigė, kad didelės problemos čia nėra, tačiau tai taip pat neturėtų būti kasdieninis valgis: „Negalima sakyti, kad šaldyti produktai yra menkaverčiai, bet šaldytas maistas neturi tapti pagrindiniu maisto produktu, patiekalu, tai tik mitybos paįvairinimui, bet tai neturėtų būti kasdieninės mitybos produktai. Bet šiaip, šaldymas yra vienas iš geresnių konservavimo būdų, nes produktas tikrai daug ko nepraranda.“

„Perku tik duoną, šviesią arba tamsią, nes man batonas tai labai neskanus“, – 23-ejų metų Eglė

„Vis tik jei valgo tik juodą duoną, o nevalgo batono, tas pasirinkimas yra visai neblogas, nes nuo baltų miltų kepinių labai didėja glicerino koncentracija kraujyje, didėja aterosklerozės rizika, didėja cholesterolio koncentracija, tai negerai. Juoda duona biologiškai žymiai vertingesnė, ten yra B grupės vitaminų nemažai, Lietuvos gyventojams jų irgi reikia. Jeigu rinktis iš tų dviejų, juoda duona yra geresnis pasirinkimas“, – sako R. Stukas.

Duona
Duona
© DELFI / Karolina Pansevič

„Labai mėgstu aštrų maistą, praktiškai kasdien ką nors aštraus suvalgau. Padažą perku dažniausiai irgi aštrų, kečupai man neskanūs. Į daugumą patiekalų, kur tik tinka, į kiaušinienę, į ryžius įsidedu aštraus padažo“, – Eglė.

R. Stukas teigimu, kasdieninis aštraus maisto vartojimas sveikam žmogui pakenkti neturėtų, tačiau pridūrė, jei toks patiekalas skanesnis, atsiranda rizika persivalgyti.

„Bet jei yra kažkokie gleivinės pažeidimai ar gastritas, ar koks uždegimas, tada aštrus nėra gerai. Kraštutinumai, kaip ir bet kokioje srityje, taip ir mitybos srityje – negerai. Dirginantis aštrių produktų poveikis kartais gali suaktyvinti virškinamųjų sulčių sekreciją ir jei žmogaus skrandžio sulčių rūgštingumas yra padidėjęs, tai reiškia jos pradės daugiau skirtis, pradės dirginti gleivinę, jei yra kokia erozija, tai gali ir opa atsirasti“, – sako R. Stukas.

„Dažniausiai valgau nereguliariai, ne tuo pačiu metu, kitaip neišeina ar nesinori“, – Eglė.

„Maždaug tik apie 23 proc. gyventojų prisilaiko mitybos režimo. Mitybos reguliarumo. Didžioji dalis gyventojų valgo nereguliariai. Jeigu valgytų reguliariai, tai artėjant tam laikui, pradėtų skirtis virškinamosios sultys, maistas būtų geriau virškinamas, geriau įsisavinamas, bet šiandieną, kaip matome, tik mažiau nei ketvirtadalis gyventojų taip maitinasi. Geriau būtų, kad laikytųsi. Bet katastrofos nėra“, – teigia R. Stukas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją