Vienu ar kitu atveju, šiuo metu kibs tik lašišos. Savo lizdus norinčios apsaugoti karališkos žuvys visus kitus upių gyventojus yra įbauginusios ir šie net nekimba. Kai kuriems žvejams dar trūksta žinių ir sąmoningumo, todėl jie ne tik kenkia trapiems šių žuvų ištekliams, bet turi susimokėti ir nemažas baudas.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis specialistas Darius Liepis per penkerius darbo metus ne tik nubaudė ne vieną brakonierių, bet ir apsižioplinusį žveją.
„Nuo rugsėjo 16-osios prasideda pats tas lašišų nerštas. Nerštui dar trūksta šiek tiek šaltuko, bet lašišos jau daro lizdus sudėti ikrams. Pirma patelės išnerš ikrus, patinai apvaisins, o vėliau juos užkas smėliu. Lašišos į žvejų blizges reaguoja kaip į priešus, jas gainioja ir taip trukdomas nerštas“, – pasakojo inspektorius.
Nepaisant gresiančių nemalonumų, aplinkosaugoninkai suranda ne vieną neleistiname ruože meškeriojantį žmogų. Jų tikslai skirtingi.
„Žmogus dabar neina lydekos, neina šapalo – eina lašišos. Kitas gal ir be blogos minties, eina žvejoti lydekų, tačiau vis tiek pagaus lašišą“, – kalbėjo inspektorius.
Vis dėlto, jei be savo sugautos žuvies neįsivaizduojate gyvenimo, yra palikta viena išimtis – daugiau nei dešimties kilometrų ruožas netoli Bezdonių.
„Licencijos lašišų žvejybai baigėsi spalio 15 dieną. Dabar prieiti prie Neries su mėgėjiškais žūklės įrankiais yra draudžiama, išskyrus vieną ruožą. Jei negali be upės gyventi, tai yra paliktas gana ilgas ruožas nuo Žeimenos žiočių iki Bezdonių kabančio tilto. Ten galima žvejoti visais mėgėjiškos žūklės įrankiais. Lašišų lizdų ten mažai“, – aiškino D. Liepis.
Inspektorius pasakojo, kad nuo rudens pradžios vykdomos akcijos metu pasitaikė nemažai pažeidimų. Dažniausiai jie susiję su licencijomis – pagavus lašišą licencijos pažymėtos netinkamai, jų galiojimo laikas pasibaigęs ir panašiai.
Deja, pasitaiko ir kiek kitokių pažeidėjų – iš nelegalios, dažnai nehumaniškos, žvejybos pinigus užsidirbančių brakonierių. Skaudžiausias toks būdas – kabliavimas. Specialiais svareliais pasunkinti kabliai mėtomi į lizdus, kur giliai įsirėžia į lašišos kuprą ar pilvą ir žuvis ištraukiama į krantą.
„Turime informacijos, kad brakonieriai stato sargus, slepia meškeres ir laukia, kol lašišos išeis. O tada vargšes žuvis kabliuoja be gailesčio“, – pasakojo inspektorius.
Gali atrodyti, kad brakonieriai aktyviausi užslinkus tamsai, tačiau taip nėra. Tokių brakonierių gaudymui, sekimui ir tykojimui skiriami vakarai.
„Naktį nebrakonieriaujama. Brakonieriai siekia įsilieti į vakarinį automobilių srautą, nes paupyje antrą ar trečią nakties sutiktą automobilį tikrinsime ne mes, bet ir policininkai“, — pasakojo D. Liepis.