Būsto įrengimas virto visišku fiasko: vietoj planuotų 3000 eurų paklojo dvigubai daugiau

 (308)
Remontuojant ar įsirenginėjant būstą visada kone aktualiausiu, o kartais ir skaudžiausiu klausimu tampa finansinės galimybės. Retas būsto pirkėjas gali sau leisti neskaičiuodamas įsirengti būstą pasirinkdamas brangiausius meistrus, medžiagas, techniką, baldus ir kita. O kitiems tenka gerokai pasukti galvą kaip ir kur pataupyti, o kam skirti daugiau lėšų.
© L.Ruokienės nuotr.

Be to, dažnas buto įrengimui taupo iš anksto, todėl nori sutilpti į tam tikrą sumą pinigų. Dėl šios priežasties įsirenginėjant būstą labai svarbu susidaryti kuo tikslesnę sąmatą ir, jei būtą įsirenginėjate ne patys, ją suderinti su statybininkai. Tačiau ne visada, rodosi, tiksli sąmata reiškia, kad būtent tiek pinigų ir paklosite už būsto įrengimą.

Niekaip negalėjo baigti darbų laiku

Būtent taip nutiko vilniečiui Aurimui. Vyras būstą įsirenginėjo dar prieš kelis metus, todėl už atliktus darbus mokėjo litais. Aurimas pasakoja, kad butui įrengti jis nusamdė profesionalią statybų bendrovę vien todėl, kad viskas būtų atlikta nepriekaištingai ir nekiltų jokių nesklandumų, kurių kai kurie prisibijo samdydami pavienius statybininkus.

„Męs susiderinome sąmatą – kiek kainuoja griovimo darbai, kiek kainuoja statymo darbai. Ta prasme, kiek kainuoja išgriauti seną butą, viską išardyti, paruošti dažymui, viską idealiai išdažyti ir taip toliau. Viską susiderinome, susirašėme viską ir pasirašėme sutartį. Ten (sąmatoje – DELFI) buvo numatyta 10 000 litų (2896 eurų – DELFI)“, - prisimena pašnekovas.

Tačiau, anot Aurimo, statybų darbai laiku, kaip buvo nurodyta sutartyje, nesibaigė, todėl jis pats kreipėsi į statybininkus norėdamas pasitikslinti, kada butas bus galutinai sutvarkytas.

„Man sako statybininkai: „Žinai, mes čia ardėm ir pastebėjom, kad čia yra suskilus siena, todėl tai sienai nušpakliuoti mums prireikė papildomų špakliuočių, papildomų tinklelių nušveisti“. Žodžiu, papildomų to, papildomų ano. Sako: „Čia kainuos dar 500 litų (145 eurus – DELFI), o darbai kainuos dar 1500 litų (434 eurus – DELFI)”. Gerai, sakau, tikiu, kad skilo siena, kad rado paslėptų dalykų. Bala nematė, sakau – darom“, - prisimena Aurimas.

Būsto įrengimas virto visišku fiasko: vietoj planuotų 3000 eurų paklojo dvigubai daugiau
© I.Budzeikaitės nuotr.

Vyras teigia pasirašęs, kad darbai būtų pratęsti ir kad pirminėje sąmatoje nurodyta suma didės. Tačiau šiais darbais, anot vyro, remontas bute nesibaigė ir darbai vėl nebuvo pabaigti laiku.

„Praeina kiek laiko ir aš jų vėl klausiu, kodėl dar nebaigti darbai. Sako: „Nelabai galim baigti, nes, pasirodo, kad reikia peršpakliuoti visas lubas“. Sakau: „Bet jūs lubas matėt prieš remontą ir tada buvo aišku, kad jų nereikia nei peršpakliuoti, nei pertinkuoti, jas reikia tik perdažyti“. Sako: „Nu ne, žinokit, mums dažyt neišeina. Mes jau dalį darbų padarėm (lubų glaistymo - DELFI) ir matom, kad reikia juos tęsti toliau. Klausiu – kiek man tai kainuos? Pasirodo, dar 6000 litų (1737 eurai – DELFI). Sakau: „Aš jums nemokėsiu, dažykit ant to kas yra ir bus gerai“. Sako: „Bet žinokit tada bus didesnė dažų išeiga, reikės trijų sluoksnių ir dažai kainuos dar 1000 litų (290 eurų – DELFI)“, - vis didėjusias išlaidas vardija pašnekovas.

Pareikalavo čekių

Ant antrojo dokumento vyras nutarė nebepasirašinėti ir teigė pareikalavęs statybininkų čekių, kiek viskas kainavo, kad galėtų pats įsitikinti, kad tai nėra tik bandymas pasipelnyti. Vyras įtarė, kad statybininkai specialiai nori padidinti sąmatą, mat nuo tos sumos 15 proc. suma dar buvo mokama statybų bendrovei.

„Sakau, gerai, tai pateikit man čekius už dažus, už visus volelius, už visa kita. Sakau, aš matysiu kaip ten kas yra, nes sąmata yra darbai plius įrankiai, kurie susidėvi, plius medžiagos ir nuo sąmatos dar yra procentas už administravimą, už tai, kad darbų vykdytojas užtikrina, kad viskas bus atvežta, kad viskas bus išvežta, kad viskas bus prižiūrėta ir kad darbai bus atlikti laiku. Už priežiūrą buvo 15 proc. nuo tos sumos. Tai jie stengėsi padidinti pačią sąmatą, kad tie 15 proc. būtų didesnė suma“, - įsitikinęs vilnietis.

Būsto įrengimas virto visišku fiasko: vietoj planuotų 3000 eurų paklojo dvigubai daugiau
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis pasakoja, kad galiausiai vietoj būsto įrengimui planuotų išleisti beveik 3000 eurų jis paklojo dvigubai didesnę sumą – beveik 7000 eurų. „Galutiniam rezultate man tie 10 tūkst. litų pavirto į 24 tūkst. litų (6950 eurų - DELFI). Aš pradėjau darbus sutaręs dėl 10 tūkst. ir skaičiavau, kad su administravimu iš viso bus 12 tūkst. litų (3475 eurų - DELFI), o man gavosi 24 tūkst. už visus darbus“, - nemalonia savo patirtimi dalijosi vyras.

Kad pasitaiko atvejų, kai statybininkai užsakovus bando suvilioti pateikdami mažesnes kainas, o po to, darbų metu, didina sąmatą patvirtino ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

„Gali būti ir tokių variantų, kad statybininkai pateikia variantą su medžiagomis, kurios yra truputį pigesnės ir, matyt, tai daroma dalinai gudraujant, kad jeigu užsakovas rengiasi iš kelių rangovų, jo neišgąsdintų didelė kaina ir jis pasirinktų pigesnį variantą. Paskui būna argumentai, kad jūs pasirinkote brangesnes medžiagas. Todėl labai svarbu kai tik prasideda derybos, labai aiškiai aprašyti medžiagų kokybę. Jeigu medžiagų kokybė aprašoma, tada nekyla ginčų“, - teigia jis.

Mano, kad viskas dėl noro sutaupyti

D. Gedvilas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar populiariausi būstai su daline apdaila, kai tuo tarpu kitose Baltijos šalyse didžiąją dalį būstų gyventojai perka su pilna apdaila. Anot pašnekovo, taip yra todėl, kad lietuviai ne tik nori susikurti interjerą pagal savo suvokimą ir poreikius, bet ir todėl, kad bando sutaupyti. Tautiečiai, pastebi specialistas, pinigus skaičiuoja ir samdydami statybininkus, o šie norėdami įtikti siūlo kaip įmanoma mažesnę kainą.

„Reikėtų pasakyti vieną esminę detalę, kad, yra tradicijos. Apie 90 proc. Estijoje ir apie 50 proc. būstų Latvijoje pardavinėjami su pilna apdaila. Pas mus yra atvirkščiai, su pilna apdaila, jeigu naujos statybos namas, parduodama turbūt tik 5 proc. Dauguma parduodami su daline apdaila. Kodėl? Yra du aspektai. Pirmas, kad žmogus nusprendęs įsigyti būstą abejoja, ar interjeras atitiks jo estetinę sampratą. Antras aspektas, turbūt visi galvoja kaip čia pigiau įsirengti tą būstą ir dažnai būna taip, kad jie bando savo nuožiūra įsirenginėti. Tada samdo asmenis su verslo liudijimu, bando kažkaip pigiau išsirinkti medžiagas, todėl ir gaunasi sąmatos ir būsto įrengimo skirtumai“, - teigia jis.

Būsto įrengimas virto visišku fiasko: vietoj planuotų 3000 eurų paklojo dvigubai daugiau
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kad nederėtų susivilioti pasiūlymu, kai būstą žadama įrengti gerokai pigiau nei siūlo kitos bendrovės ar statybininkai teigia ir būsto įrengimo ir remonto paslaugas teikiančios įmonės „IMBP“ darbų vadovas Tomas Stasiukėnas.

„Reikėtų atsižvelgti į rinkos kainą. Jeigu kažkas (darbus – DELFI) siūlo ženkliai pigiau, tai faktas, kad gali išlįsti kažkas papildomo ir greičiausiai išlys. Taip pat reikia žiūrėti tą pačią sąmatą – pasiimti ir pastudijuoti, ar įtraukti visi darbai, ir užsakovas jau turėtų žinoti, kokį jis norės matyti galutinį variantą. Geriausia būtų pasidaryti vizualizaciją, bet, aišku, tai kainuoja pinigus. Kai yra padaryta vizualizacija, mažiau šansų kur nors pasiklysti“, - teigia jis.

Siūlo tiksliai apibūdinti medžiagas

D. Gedvilas norintiems išvengti situacijos, kai būsto įrengimas atsieina dvigubai brangiau nei planuota siūlo rangovui labai aiškiai nurodyti, kokias medžiagas naudojant darbai turėtų būti atlikti. Tai, anot jo, gali gerokai sumažinti riziką, kad įrenginėjant būstą gerokai išaugs jo kaina.

„Aš manau, kad jeigu šiandien statybininkai deklaruoja, kad gali įrengti butą už tiek, tai paprastai būna labai sunku aprašyti medžiagų kokybę ir sutartinė kaina gali pasikeisti dėl medžiagų savybių. Jeigu naudojamos geresnės kokybės medžiagos, jos ir kainuoja brangiau. Rangovas dažnai pateikdamas pasiūlymą pateikia kuklesnį variantą, o kai su užsakovu kyla debatai dėl medžiagų, paprastai keičiasi ir kaina“, - aiškina specialistas.

Anot jo, šią problemą turėtų išspręsti Lietuvoje diegiama statinio informacinio modeliavimo technologija vadinama BIM. Tai revoliucinis pastato ar infrastruktūros objekto skaitmeninio projektavimo procesas, kurio metu kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo etapais, nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo.

Būsto įrengimas virto visišku fiasko: vietoj planuotų 3000 eurų paklojo dvigubai daugiau
© Shutterstock nuotr.

„Viena iš šios metodologijos funkcijų yra įvesti klasifikatorių, t. y. kodavimą. Kodavimas yra tas pats, kas brūkšninis kodas, kaip parduotuvėje perkant maistą. Pagal šią metodologiją visos medžiagos turi būti sukoduotos įvertinant jų savybes, vertinant netgi utilizavimo galimybes – kur tos medžiagos, į kokį sąvartyną turėtų keliauti griaunant statinį: jeigu tai yra langas, koks tas langas, kokia mediena, kaip dažytas, lakuotas, koks stiklas, koks paketas ir t.t. Viskas labai smulkiai aprašoma. Aš įsitikinęs, kad ateityje tokių didelių debatų dėl kainų nebus, kadangi jau dabar britai ir skandinavai mums teigia informaciją, kad jeigu pirkimai vykdomi BIM aplinkoj, tarp rangovų kainos skiriasi iki 5 proc. O pas mus būna ir 20 proc., ir dar daugiau“, - teigia D. Gedvilas.

Kaina išauga neapsisprendusiems

Tuo tarpu T. Stasiukėnas tikina, kad būsto įrengimo kaina dažnai keičiasi dėl atsiradusių papildomų darbų, kurių žmonės nesuplanuoja pradedant remontą, tačiau jo metu sugalvoja, kad norėtų išgriauri vieną sieną, praplatinti duris ar panašiai.

„Dažniausiai sąmata išauga dėl to, kad būna neįvertinti visi darbai. Tarkim, klientas sako, kad jam reikia nudažyt sienas, nutinkuot ir nudažyt lubas, susikloti grindis, sudėti duris ir panašiai. Bet paskui atsiranda dar papildomų niuansų – kažkur reikia išgriauti pertvarą, tada pastatyti pertvarą. Kai atsiranda tokie darbai, tai išauga ir sąmata“, - tikina jis.

Be to, anot pašnekovo, dažniausiai kaina keičiasi tiems, kurie net ir pradėdami būsto įrengimo darbus nebūna iki galo apsisprendę, kokį galutinį variantą nori matyti.

„Jeigu viskas yra tvarkoje ir darbų apimtys nesikeičia, nekinta ir sąmata nebent yra keičiama kažkokia medžiaga. Jeigu yra aptartos visos medžiagos, kurios bus naudojamos iki darbų pabaigos, tada sąmatai pasikeisti faktiškai nėra šansų. O jeigu, pavyzdžiui, nusprendžia viena spalva dažyti sienas, kažkokiais šviesiais atspalviais, o paskui sugalvoja kelias sienas nudažyti tamsesne spalva, keičiasi ir kaina. Tamsesnė arba ryškesnė spalva reikalauja daugiau pigmento į dažus, todėl automatiškai pakyla dažų kaina ir dėl to gali pasikeisti sąmata“, - aiškina jis.

Būsto įrengimas virto visišku fiasko: vietoj planuotų 3000 eurų paklojo dvigubai daugiau
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tiesa, T. Stasiukėnas pripažįsta, kad kartais kai kuriuos darbus į sąmatą pamiršta įtraukti ir pats rangovas ir tokiais atvejais, anot jo, klientas dažniausiai išaugusiomis išlaidomis visai nesidžiaugia.

„Dėl to gali būti kaltas tiek rangovas, tiek užsakovas. Iš rangovo pusės dažniausia priežastis dėl ko gali keistis sąmata – nepatirtis. Dažniausiai rangovas kažko neįskaičiuoja, kažką pamiršta dėl patirties stokos ir tada bando įtikinti užsakovą, kad darbas nebuvo įrašytas į sąmatą. Tarkim, jis paskaičiavo, kad sudės grindis, bet nepaskaičiavo plintusų . Tokiu atveju yra rangovo kaltė, kad jis pamiršo ir neperspėjo užsakovo, kad reikės tuos plintusus dėti“, - teigia jis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją