Vilnietis Dainius Podolinskis bėgioja ištisus metus. „Man atrodo, bet kuriame sporte esant ekstremalioms oro sąlygoms, reikia turėti gerą įrangą: pradedant nuo bėgimui skirtų specialių batų iki specialios aprangos, kuri kvėpuoja, išleidžia drėgmę, tačiau neįleidžia šalčio ir panašiai“, – DELFI pasakojo D. Podolinskis.
Jis savęs nelaiko bėgimo profesionalu, tačiau du kartus yra nubėgęs Vilniaus pusmaratonį, o šįmet įveikė Barselonos maratoną.
Vyras turi specialiai bėgimui žiemą skirtą striukę, kelnes. Kad nepaslystų, jis perka specialius sportinius batelius su dygliais. Jie gelbsti risnojant per sniegą ir ledą. Beje, dėl aukštų kainų bėgiojimo inventorių D. Podolinskis perka internetu arba būdamas užsienyje.
D. Podolinskis yra skaitęs, kad ilgesnes distancijas galima bėgti iki 15 laipsnių šalčio – tada sveikatai nėra neigiamo poveikio. Lietuvoje speigai nėra dažni, tad, sako jis, termometro stulpeliui nukritus žemiau, galima eiti bėgioti į sporto klubą.
O ar skiriasi bėgiojimo įpročiai vasarą ir žiemą?
„Taip, pavyzdžiui, vasarą aš visada bėgioju vakarais arba ankstyvais rytais, nes dieną bėgioti karšta. O žiemą malonu bėgioti dienomis, kada saulėta, nors ir šalta. Mano organizmas į šaltį reaguoja geriau nei į karštį“, – pasakojo vilnietis.
Senamiestyje gyvenantis vyras dažniausiai bėgioja Neries krantine. Savaitgaliais, kai turi daugiau laiko, jis bėgiojimui renkasi Vingio parką. „Čia kiekvienais metais, net ir žiemą, atsiranda vis daugiau bėgiojančių žmonių. Man atrodo, lietuviai pradėjo labiau rūpintis savo sveikata, daugiau aktyviai leidžia laiką“, – kalbėjo pašnekovas.
Vingio parkas bėgiojimui tinkamas, nes valomas, be to, ten, kur po žeme driekiasi šiluminės trasos, nebūna ledo ir sniego. „O Neries krantinė labai nesutvarkyta. Dėl to noriu papriekaištauti sostinės savivaldybei. Vasarą styrantys metalo strypai dar matyti, o žiemą per sniegą jų nesimato. Turi būti gėda, kad krantinė miesto cente taip neprižiūrėta“, – sako D. Podolinskis.
Pradėjęs bėgioti žiemą, vyras užsigrūdino. Štai praėjusią žiemą jis peršalo tik kartą, o anksčiau susirgimų būdavo gerokai daugiau.
Žmonės bijo, kad apsirgs
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos vadovas Dainius Kepenis kartais sulaukia žmonių nuogąstavimų, kad pradėję bėgioti jie peršals ir apsirgs.
„Kaip jie gali apsirgti? Jeigu jis reguliariai išeina į lauką pajudėti, neįmanoma apsirgti. Žmogus turi sušilti, išprakaituoti, o parbėgęs palenda po dušu ir nusiprausia. Kad supūs vėjas – neįmanoma. Jeigu tu bėgdamas sustosi, atsilaposi, skersvėjis gali sutraukti, bet jei judi ir nesustoji, iki pat namų ristele bėgi, jokių peršalimų būti negali“, – tvirtina D. Kepenis.
Pasak jo, norint bėgioti ir žiemą, reikia pradėti dabar, kol oro temperatūra nėra neigiama. Taip paruošime gerkles šaltesniam orui, o kai paspaus šaltukas, gerklė bus pasirengusi šalčiui.
